1Ir įvyko Šinaro karaliaus Amrafelio, Elasaro karaliaus Arjocho, Elamo karaliaus Kedorlaomerio ir tautų karaliaus Tidalo dienomis;
2kad šitie kariavo su Sodomos karaliumi Bera ir su Gomoros karaliumi Birša, Admos karaliumi Šinabu ir Ceboimo karaliumi Šemeberiu, ir karaliumi Belos, kuri yra Coaras.
3Tie visi susivienijo Sidimo slėnyje, kuris yra Druskos jūra.
4Dvylika metų jie tarnavo Kedorlaomeriui, o tryliktaisiais metais sukilo.
5Ir keturioliktaisiais metais atėjo Kedorlaomeris ir su juo esantys karaliai ir sumušė refajus Ašterot Karnaime, zuzus Chame, emus Šave Kirjataime
6ir horus jų kalne Seyre iki El-Parano, esančio prie dykumos.
7Ir jie sugrįžo ir atėjo į En-Mišpatą, kuris yra Kadešas, ir sutriuškino visą amalekiečių kraštą, taip pat amoritus, kurie gyveno Hacecon-Tamare.
8Ir išėjo Sodomos karalius, Gomoros karalius, Admos karalius, Ceboimo karalius ir karalius Belos (kuri yra Coaras); ir jie stojo kovai su jais Sidimo slėnyje;
9su Elamo karaliumi Kedorlaomeriu, su tautų karaliumi Tidalu, su Šinaro karaliumi Amrafeliu ir Elasaro karaliumi Arjochu – keturi karaliai su penkiais.
10O Sidimo slėnis buvo pilnas klampių duobių; ir Sodomos ir Gomoros karaliai bėgo ir ten griuvo; o likusieji pabėgo į kalną.
11Ir jie paėmė visą Sodomos bei Gomoros turtą ir visą jų maistą, ir nuėjo sau.
12Ir jie paėmė Abramo brolio sūnų Lotą, kuris gyveno Sodomoje, bei jo turtą ir išėjo.
13Ir atėjo vienas, kuris buvo pabėgęs, ir papasakojo hebrajui Abramui; nes jis gyveno lygumoje Mamrės, amorito – Eškolo ir Anero brolio; o šitie buvo Abramo sąjungininkai.
14Ir išgirdęs, kad jo brolis buvo paimtas į nelaisvę, Abramas apginklavo tris šimtus aštuoniolika savo išlavintųjų tarnų, gimusių jo paties namuose, ir vijosi juos iki Dano.
15Ir nakčia jis ir jo tarnai pasidalino prieš juos ir juos sumušė, ir vijosi juos iki Hobos, esančios Damasko kairėje.
16Ir jis pargabeno atgal visą turtą, pargabeno ir savo brolį Lotą bei jo turtą, taip pat moteris ir tautą.
17O po jo sugrįžimo iš Kedorlaomerio ir su juo buvusių karalių skerdynių Sodomos karalius išėjo jo pasitikti Šavės slėnyje, kuris yra karaliaus slėnis.
18Ir Melchizedekas, Salemo karalius, išnešė duonos ir vyno; o jis buvo aukščiausiojo Dievo kunigas.
19Ir jis palaimino jį ir tarė: „ Tebūna palaimintas Abramas aukščiausiojo Dievo, dangaus ir žemės savininko;
20ir tebūna palaimintas aukščiausiasis Dievas, kuris atidavė tavo priešus į tavo ranką“. Ir jis davė jam nuo visko dešimtąją dalį.
21Ir Sodomos karalius tarė Abramui: „Duok man žmones, o turtą imk sau“.
22Ir Abramas tarė Sodomos karaliui: „Aš pakeliu savo ranką į VIEŠPATĮ, aukščiausiąjį Dievą, dangaus ir žemės savininką,
23kad neimsiu nei siūlo, nei apavo dirželio ir kad neimsiu nieko, kas yra tavo, kad nesakytum: ‘Aš padariau Abramą turtingą’;
24išskyrus tai, ką suvalgė jaunuoliai, ir dalį su manimi ėjusių vyrų: Anero, Eškolo ir Mamrės; jie tepasiima savo dalį“.