Galatians 1
1 Paulius, apaštalas (ne nuo žmonių, nei per žmogų, bet per Jėzų Kristų ir Dievą Tėvą, kuris prikėlė jį iš numirusiųjų),
2 ir visi su manimi esantys broliai, Galatijos bažnyčioms:
3 malonė tebūna jums ir ramybė nuo Dievo Tėvo ir nuo mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus,
4 kuris atidavė save už mūsų nuodėmes, kad išvaduotų mus iš šio dabartinio pikto pasaulio, pagal valią Dievo ir mūsų Tėvo,
5 kuriam tebūna šlovė per amžių amžius. Amen.
6 Aš stebiuosi, kad nuo to, kuris pašaukė jus į Kristaus malonę, taip greitai persimetėte į kitą evangeliją,
7 kuri nėra kita; bet yra tie, kurie trikdo jus ir nori iškreipti Kristaus evangeliją.
8 Bet nors ir mes ar angelas iš dangaus skelbtų jums kokią kitą evangeliją negu tą, kurią jums paskelbėme, tebūna prakeiktas.
9 Kaip sakėme anksčiau, taip aš vėl dabar sakau: jei kas jums skelbia kokią kitą evangeliją negu tą, kurią priėmėte, tebūna prakeiktas.
10 Ar aš dabar įtikinėju žmones, ar Dievą? Arba, ar siekiu įtikti žmonėms? Nes jei aš vis dar įtikčiau žmonėms, nebūčiau Kristaus tarnas.
11 Bet aš patvirtinu jums, broliai, kad mano paskelbtoji evangelija nėra pagal žmogų.
12 Nes aš nei gavau ją iš žmogaus, nei buvau jos išmokytas, bet per Jėzaus Kristaus apreiškimą.
13 Nes jūs girdėjote apie mano elgesį praeityje žydų religijoje, kaip be saiko persekiojau Dievo bažnyčią ir ją niokojau;
14 ir žydų religijoje buvau naudingesnis už daugelį man lygių mano tautoje, būdamas nepalyginamai uolesnis dėl savo tėvų tradicijų.
15 Bet kai patiko Dievui, kuris išskyrė mane nuo mano motinos įsčių ir pašaukė mane savo malone,
16 kad apreikštų manyje savo Sūnų, idant skelbčiau jį tarp pagonių; aš tuojau nesitariau su kūnu ir krauju;
17 nei nuvykau aukštyn į Jeruzalę pas tuos, kurie pirmiau manęs buvo apaštalai; bet nuėjau į Arabiją ir vėl sugrįžau į Damaską.
18 Paskui, po trijų metų, nuėjau aukštyn į Jeruzalę pasimatyti su Petru ir pasilikau pas jį penkiolika dienų.
19 Bet kitų iš apaštalų nei vieno nemačiau, išskyrus Viešpaties brolį Jokūbą.
20 Na, o tai, ką jums rašau štai Dievo akivaizdoje, aš nemeluoju.
21 Po to atėjau į Sirijos ir Kilikijos sritis;
22 ir iš veido buvau nepažįstamas Judėjos bažnyčioms, kurios buvo Kristuje;
23 bet jos tik girdėjo, kad: „Tas, kuris mus praeityje persekiojo, dabar skelbia tikėjimą, kurį kadaise griovė“.
24 Ir jos šlovino Dievą manyje.