Ezra 3
1 O kai atėjo septintasis mėnuo, ir Izraelio vaikai buvo miestuose, tauta susirinko kaip vienas žmogus į Jeruzalę.
2 Tada pakilo Jocadako sūnus Jėzuė, jo broliai kunigai, Šaltielio sūnus Zerubabelis ir jo broliai, ir pastatė Izraelio Dievo aukurą, kad aukotų ant jo deginamąsias aukas, kaip parašyta Dievo vyro Mozės įstatyme.
3 Jie pastatė aukurą ant jo atramų; nes baimė buvo ant jų dėl tų šalių tautų; ir jie ant jo aukojo deginamąsias aukas VIEŠPAČIUI – ryto ir vakaro deginamąsias aukas.
4 Taip pat jie šventė Padangčių šventę, kaip yra parašyta, ir aukojo kasdienes deginamąsias aukas skaičiumi pagal paprotį, kaip reikalavo kiekvienos dienos pareiga;
5 o paskui aukojo nuolatinę deginamąją auką jauno mėnulio ir visų paskirtų VIEŠPATIES švenčių, kurios buvo pašvęstos, ir visų noriai aukojusių VIEŠPAČIUI savanorišką auką.
6 Nuo septintojo mėnesio pirmosios dienos jie pradėjo aukoti VIEŠPAČIUI deginamąsias aukas. Bet VIEŠPATIES šventyklos pamatas dar nebuvo padėtas.
7 Jie taip pat davė pinigų mūrininkams ir dailidėms; ir maisto, gėrimo ir aliejaus tiems iš Sidono ir tiems iš Tyro, kad atgabentų kedro medžių iš Libano į Jopės jūrą pagal leidimą, kurį jie turėjo iš Persijos karalius Kyro.
8 Na, o antraisiais jų atvykimo į Dievo namus Jeruzalėje metais, antrąjį mėnesį, pradėjo Šaltielio sūnus Zerubabelis, Jocadako sūnus Jėzuė ir likusieji iš jų brolių kunigų bei levitų, ir visi, atėję iš nelaisvės į Jeruzalę; ir paskyrė levitus, nuo dvidešimties metų ir vyresnius, pastūmėti į priekį VIEŠPATIES namų darbą.
9 Tada Jėzuė su savo sūnumis ir savo broliais, Kadmielis ir jo sūnūs, Judos sūnūs, stojo kartu, kad pastūmėtų į priekį dirbančius Dievo namuose; Henadado sūnus su jų sūnumis ir jų brolius levitus.
10 Ir statybininkams padėjus VIEŠPATIES šventyklos pamatą, pastatė kunigus, apsirengusius savo drabužiais, su trimitais, ir Asafo sūnus levitus su cimbolais, kad girtų VIEŠPATĮ pagal Izraelio karaliaus Dovydo potvarkį.
11 Ir jie giedojo kartu paeiliui, girdami ir dėkodami VIEŠPAČIUI; nes jis yra geras, nes jo gailestingumas Izraeliui išlieka per amžius. Ir visa tauta šaukė dideliu šauksmu, girdami VIEŠPATĮ, kadangi buvo padėtas VIEŠPATIES namų pamatas.
12 Bet daugelis iš kunigų, levitų ir tėvų vyriausiųjų, kurie buvo sentėviai ir buvo matę pirmuosius namus, kai prieš jų akis buvo padėtas šitų namų pamatas, verkė garsiu balsu; o daugelis garsiai šūkavo iš džiaugsmo;
13 taip, kad tauta negalėjo atskirti džiaugsmo šūkavimo nuo tautos verksmo garso; nes tauta šaukė garsiu šauksmu, ir tas garsas buvo girdimas iš toli.