Ezekiel 46
1 Taip sako Viešpats DIEVAS: „Vidinio kiemo vartai, nukreipti į rytus, bus uždaryti per šešias darbo dienas; bet per sabatą jie bus atidaryti ir per jauną mėnulį jie bus atidaryti.
2 Ir kunigaikštis įeis tų išorinių vartų prieangio keliu ir sustos prie vartų staktos, o kunigai paruoš jo deginamąją auką ir jo taikos aukas, ir jis pagarbins ant vartų slenkščio; tada jis išeis; bet vartai nebus uždaryti iki vakaro.
3 Taip pat šalies tauta pagarbins prie tų vartų durų per sabatus ir per jauną mėnulį VIEŠPATIES akivaizdoje.
4 Ir deginamoji auka, kurią kunigaikštis aukos VIEŠPAČIUI sabato dieną, bus šeši avinėliai be dėmės ir avinas be dėmės.
5 Maisto auka bus efa avinui, o maisto auka avinėliams, kiek jis galės duoti, ir hinas aliejaus efai.
6 Jauno mėnulio dieną tai turės būti jaunas jautis be trūkumų, šeši avinėliai ir avinas; jie turės būti be trūkumų.
7 Jis paruoš maisto auką, efą jaučiui ir efą avinui, o ėriukams tiek, kiek įsigys jo ranka, ir hiną aliejaus efai.
8 Ir kai kunigaikštis įeis, jis įeis tų vartų prieangio keliu ir išeis tuo pačiu keliu.
9 Bet kai šalies tauta ateis per iškilmingas šventes VIEŠPATIES akivaizdon, tai tas, kuris įeis pagarbinti šiaurinių vartų keliu, turės išeiti pietinių vartų keliu; o kas įeis pietinių vartų keliu, išeis šiaurinių vartų keliu; jis tenesugrįžta keliu tų vartų, pro kuriuos įėjo, bet teišeina pro jiems priešingus vartus.
10 O tarp jų esantis kunigaikštis jiems įeinant įeis; o jiems išeinant – išeis.
11 Šventėmis ir iškilmėmis maisto auka bus efa jaučiui, efa avinui, o avinėliams – kiek jis gali duoti, ir hinas aliejaus efai.
12 Na, o kai kunigaikštis paruoš laisvos valios deginamąją auką ar taikos aukas savo noru VIEŠPAČIUI, tuomet jam atidarys vartus, nukreiptus į rytus, ir jis paruoš savo deginamąją auką ir savo taikos aukas taip, kaip jis darė sabato dieną; paskui jis išeis; ir jam išėjus vartus uždarys.
13 Kasdien paruošk VIEŠPAČIUI metinio avinėlio be trūkumų deginamąją auką; paruošk ją kiekvieną rytą.
14 Ir kiekvieną rytą jai paruošk maisto auką: šeštadalį efos ir trečdalį hino aliejaus, sumaišymui su smulkiais miltais; amžinu įsaku nuolatinę maisto auką VIEŠPAČIUI.
15 Taip jie kiekvieną rytą paruoš avinėlį, maisto auką ir aliejų kaip nuolatinę deginamąją auką“.
16 Taip sako Viešpats DIEVAS: „Jei kunigaikštis duos kuriam nors iš savo sūnų dovaną, tai jos paveldas bus jo sūnų; tai bus jų nuosavybė paveldu.
17 Bet jei jis duos savo paveldo dovaną kuriam nors iš savo tarnų, tai ji bus jo iki laisvės metų; po to ji sugrįš kunigaikščiui; jo paveldas bus tik jo sūnų dėl jų.
18 Be to, kunigaikštis teneima iš tautos paveldo engdamas, kad juos išmestų iš jų nuosavybės; bet iš savo paties nuosavybės jis duos paveldą savo sūnums, kad mano tauta nebūtų išsklaidyta, kiekvienas iš savo nuosavybės“.
19 Paskui jis nuvedė mane pro įėjimą, esantį vartų pašonėje, į šventuosius kunigų kambarius, nukreiptus į šiaurę; ir štai ten buvo vieta dviejose pusėse į vakarus.
20 Tada jis man tarė: „Tai yra vieta, kur kunigai virs nusižengimo auką bei nuodėmės auką, kur jie keps maisto auką, kad jų neišneštų į išorinį kiemą ir nepašvęstų tautos“.
21 Paskui jis išvedė mane į išorinį kiemą ir pervedė mane pro keturis kiemo kampus; ir štai kiekviename kiemo kampe buvo kiemas.
22 Keturiuose kiemo kampuose buvo susijungę keturiasdešimties uolekčių ilgio ir trisdešimties uolekčių pločio kiemai; šitie keturi kampai buvo vienodo išmatavimo.
23 Ir aplinkui juose buvo mūro eilė, aplink tuos keturis, ir tai buvo padaryta su virimo vietomis eilių apačiose aplinkui.
24 Tada jis man tarė: „Šitos yra vietos tų, kurie verda, kur namų tarnai virs tautos aukas“.