Ezekiel 37
1 VIEŠPATIES ranka buvo ant manęs, ir nusinešė mane VIEŠPATIES dvasioje, ir pastatė mane viduryje slėnio, kuris buvo pilnas kaulų,
2 ir vedžiojo mane aplinkui pro juos; ir štai jų buvo labai daug atvirame slėnyje; ir štai jie buvo labai sudžiūvę.
3 Ir jis man tarė: „Žmogaus sūnau, ar gali šitie kaulai gyventi?“ Ir aš atsakiau: „O Viešpatie DIEVE, tu žinai“.
4 Jis man vėl tarė: „Pranašauk šitiems kaulams ir jiems sakyk: ‘O jūs, sudžiūvę kaulai, klausykite VIEŠPATIES žodžio’.
5 Taip sako Viešpats DIEVAS šitiems kaulams: ‘Štai aš įvesiu į jus kvapą ir jūs gyvensite;
6 ir aš apdėsiu jus sausgyslėmis, užauginsiu ant jūsų mėsą, apdengsiu jus oda, įdėsiu į jus kvapą, ir jūs gyvensite; ir jūs žinosite, kad aš esu VIEŠPATS’“.
7 Taigi aš pranašavau, kaip man buvo įsakyta; ir man pranašaujant radosi triukšmas, ir štai kratėsi ir susiėjo kaulai, kaulas prie savo kaulo.
8 Ir man bežiūrint, štai ant jų užaugo sausgyslės ir mėsa, ir oda apdengė juos iš viršaus; bet juose nebuvo kvapo.
9 Tada jis man tarė: „Pranašauk vėjui, pranašauk, žmogaus sūnau, ir sakyk vėjui: ‘Taip sako Viešpats DIEVAS: Ateik nuo keturių vėjų, o kvape, ir kvėpk į šituos užmuštuosius, kad jie gyventų’“.
10 Taigi aš pranašavau, kaip jis man įsakė, ir kvapas įėjo į juos, ir jie atgijo, ir atsistojo ant kojų be galo didelė kariuomenė.
11 Tada jis man tarė: „Žmogaus sūnau, šitie kaulai yra visi Izraelio namai; štai jie sako: ‘Mūsų kaulai sudžiūvę ir pražuvusi mūsų viltis; mes esame atkirsti dėl mūsų dalių’.
12 Todėl pranašauk ir sakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats DIEVAS: O mano tauta, štai aš atversiu jūsų kapus, išvesiu jus aukštyn iš jūsų kapų ir atvesiu jus į Izraelio šalį.
13 Ir jūs žinosite, kad aš esu VIEŠPATS, kai būsiu atvėręs jūsų kapus, o mano tauta, ir išvedęs jus aukštyn iš jūsų kapų,
14 ir įdėsiu į jus savo dvasią, ir jūs gyvensite, ir jus patalpinsiu jūsų šalyje; tada jūs žinosite, kad aš, VIEŠPATS, tai pasakiau ir tai įvykdžiau, – sako VIEŠPATS’“.
15 Man vėl atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
16 „Be to, žmogaus sūnau, pasiimk vieną pagalį ir ant jo užrašyk: ‘Judai ir Izraelio vaikams – jos draugams’; paskui paimk kitą pagalį ir ant jo užrašyk: ‘Juozapui, Efraimo pagaliui, ir visiems Izraelio namams – jo draugams’;
17 ir sujunk juos vieną su kitu į vieną pagalį; ir jie taps viena tavo rankoje.
18 O kai tavo tautos vaikai tau kalbės, sakydami: ‘Argi mums nepaaiškinsi, ką šitais turi omenyje?‘
19 Jiems kalbėk: ‘Taip sako Viešpats DIEVAS: Štai aš paimsiu Juozapo lazdą, esančią Efraimo rankoje, ir Izraelio gentis, jo bendrininkes, ir juos pridėsiu prie jos – prie Judos lazdos, ir padarysiu juos viena lazda, ir jie bus viena mano rankoje’.
20 Ir lazdos, ant kurių užrašysi, bus tavo rankoje jiems prieš akis.
21 Ir jiems sakyk: ‘Taip sako Viešpats DIEVAS: Štai aš paimsiu Izraelio vaikus iš pagonių tarpo, kur jie buvo nuėję, surinksiu juos iš visų pusių ir parvesiu juos į jų šalį;
22 ir aš padarysiu juos viena tauta toje šalyje, Izraelio kalnuose; ir vienas karalius bus jiems visiems karalius; ir jie nebebus dvi tautos ir jie nebebus pasidaliję į dvi karalystes;
23 ir jie nebesusiterš nei savo stabais, nei savo bjaurystėmis, nei jokiais savo nusižengimais; bet aš juos išgelbėsiu iš visų jų gyvenamų vietų, kuriose jie nuodėmiavo, ir apvalysiu juos; taip jie bus mano tauta, o aš būsiu jų Dievas.
24 Ir mano tarnas Dovydas bus jiems karalius; ir jie visi turės vieną ganytoją; taipogi jie vaikščios pagal mano teismus, laikysis mano įstatų ir juos vykdys.
25 Ir jie gyvens šalyje, kurią daviau savo tarnui Jokūbui, kurioje gyveno jūsų tėvai; ir jie joje gyvens – jie, jų vaikai ir jų vaikų vaikai per amžius; o mano tarnas Dovydas bus jų kunigaikštis per amžius.
26 Be to, aš sudarysiu su jais taikos sandorą; ji bus amžina sandora su jais; aš juos įkurdinsiu, juos padauginsiu ir amžiams pastatysiu tarp jų savo šventovę.
27 Taipogi mano padangtė bus pas juos; taip, aš būsiu jų Dievas, o jie bus mano tauta.
28 Ir pagonys žinos, kad aš, VIEŠPATS, pašvenčiu Izraelį, kai mano šventovė bus amžinai tarp jų’“.