Esther 9
1 Na, o dvyliktąjį mėnesį, tai yra Adaro mėnesį, jo tryliktąją dieną, kai artėjo karaliaus įsakymo ir jo įsako įvykdymas, tą dieną, kai žydų priešai tikėjosi juos užvaldyti (nors atsitiko priešingai – žydai valdė tuos, kurie jų nekentė),
2 žydai susirinko savo miestuose, visose karaliaus Ahasvero provincijose, kad uždėtų rankas ant tų, kurie siekė jiems pakenkti; ir niekas negalėjo atsilaikyti prieš juos; nes visas tautas apėmė jų baimė.
3 Ir visi provincijų valdovai, pavaduotojai, vietininkai ir karaliaus pareigūnai padėjo žydams; nes juos buvo apėmusi Mordechajo baimė.
4 Nes Mordechajas buvo didis karaliaus namuose, ir garsas apie jį pasklido visose provincijose; nes tas vyras Mordechajas darėsi vis didesnis ir didesnis.
5 Taip žydai mušė visus savo priešus kalavijo kirčiu, žudynėmis ir naikinimu, ir darė, ką norėjo tiems, kurie jų nekentė.
6 Ir Šušano rūmuose žydai išžudė ir sunaikino penkis šimtus žmonių.
7 O Paršandatą, Dalfoną, Aspatą,
8 Poratą, Adaliją, Aridatą,
9 Parmaštą, Arisają, Aridają ir Vaizatą,
10 dešimt Hamedatos sūnaus Hamano, žydų priešo, sūnų jie užmušė; bet prie grobio jie nepridėjo rankų.
11 Tą dieną Šušano rūmuose užmuštųjų skaičius buvo praneštas karaliaus akivaizdon.
12 Ir karalius tarė karalienei Esterai: „Šušano rūmuose žydai užmušė ir sunaikino penkis šimtus žmonių ir dešimt Hamano sūnų; ką jie padarė kitose karaliaus provincijose? Koks dabar tavo prašymas? Tau tai bus suteikta; koks tolimesnis tavo pageidavimas? Tai bus įvykdyta“.
13 Tada Estera tarė: „Jei karaliui patinka, tebūna leidžiama Šušane esantiems žydams rytoj taip pat daryti pagal šios dienos įsaką, ir dešimt Hamano sūnų tebūna pakarti ant kartuvių“.
14 Ir karalius įsakė, kad taip būtų padaryta; ir Šušane buvo išleistas įsakas; ir jie pakorė dešimt Hamano sūnų.
15 Nes Šušane esantys žydai susirinko taipogi keturioliktąją Adaro mėnesio dieną ir užmušė Šušane tris šimtus žmonių; bet prie grobio jie nepridėjo rankų.
16 Bet kiti žydai, esantys karaliaus provincijose, susirinko ir gynė savo gyvybes, ir ilsėjosi nuo savo priešų, ir užmušė septyniasdešimt penkis tūkstančius savo priešų, bet prie grobio jie neprikišo rankų,
17 Adaro mėnesio tryliktąją dieną; o jo keturioliktąją dieną jie ilsėjosi ir ją padarė pokylio bei džiaugsmo diena.
18 Bet Šušane esantys žydai susirinko jo tryliktąją ir jo keturioliktąją dieną; o jo penkioliktąją dieną ilsėjosi ir padarė ją pokylio ir džiaugsmo diena.
19 Todėl kaimų žydai, gyvenantys neaptvertuose miestuose, Adaro mėnesio keturioliktąją dieną padarė džiaugsmo ir pokylio diena, gera, vienas kitam dovanų siuntinėjimo, diena.
20 Ir Mordechajas surašė šituos dalykus ir nusiuntė laiškus visiems žydams, esantiems visose karaliaus Ahasvero provincijose, arti ir toli,
21 kad tai įtvirtintų tarp jų, kad jie kasmet švęstų Adaro mėnesio keturioliktą dieną ir jo penkioliktą dieną,
22 kaip dienas, kuriose žydai ilsėjosi nuo savo priešų, ir kaip mėnesį, kuris jiems pasikeitė iš sielvarto į džiaugsmą ir iš gedulo į gerą dieną; kad jas darytų dienomis pokyliavimo ir džiaugsmo, ir siuntinėjimo vienas kitam davinių bei dovanų beturčiams.
23 Ir žydai ėmėsi daryti, kaip jie buvo pradėję ir kaip Mordechajas jiems buvo rašęs;
24 nes Hamedatos sūnus Hamanas, agagas, visų žydų priešas, buvo sumanęs prieš žydus juos sunaikinti ir metė Purą, tai yra burtą, kad juos sunaikintų ir juos išžudytų;
25 bet kai Estera atėjo karaliaus akivaizdon, jis įsakė laiškais, kad jo piktas sumanymas, kurį jis sumanė prieš žydus, turi sugrįžti ant jo paties galvos ir kad jis bei jo sūnūs turi būti pakarti ant kartuvių“.
26 Todėl šitas dienas praminė Purimu pagal Puro pavadinimą. Todėl, dėl visų šito laiško žodžių ir to, ką jie šituo reikalu matė ir kas jiems buvo atsitikę,
27 žydai nustatė ir prisiėmė sau, savo sėklai ir visiems prisijungusiems prie jų, taip, kad tai nepranyktų, jog jie kasmet švęstų šitas abi dienas pagal jų raštą ir pagal jų paskirtą laiką;
28 ir kad šitos dienos būtų atmenamos bei švenčiamos kiekvienoje kartoje, kiekvienoje šeimoje, kiekvienoje provincijoje ir kiekviename mieste; ir kad šitos Purimo dienos neturi išnykti iš žydų tarpo nei jų atminimas neturi pražūti jų sėkloje.
29 Paskui karalienė Estera, Abihailo duktė, ir žydas Mordechajas rašė su visu įgaliojimu, kad patvirtintų šitą antrąjį Purimo laišką.
30 Ir išsiuntė laiškus visiems žydams į šimtą dvidešimt septynias Ahasvero karalystės provincijas su taikos ir tiesos žodžiais,
31 kad patvirtintų šitas Purimo dienas jų paskirtu laiku pagal tai, kaip žydas Mordechajas bei karalienė Estera įsakė ir kaip jie buvo išleidę įsaką sau bei savo sėklai dėl pasninkų ir jų raudojimo reikalų.
32 Ir Esteros įsakas patvirtino šituos Purimo reikalus; ir tai buvo įrašyta į knygą.