Bible

1 Taigi karalius ir Hamanas atėjo į pokylį pas karalienę Esterą. 2 Ir antrąją dieną vyno pokylyje karalius vėl tarė Esterai: „Koks tavo prašymas, karaliene Estera? Tai tau bus suteikta; ir koks tavo pageidavimas? Tai bus įvykdyta iki pusės karalystės“. 3 Tada karalienė Estera atsakydama tarė: „Jei radau palankumą tavo akyse, o karaliau, ir jei karaliui patinka, tebūna mano prašymu man duota mano gyvybė, ir mano pageidavimu – mano tauta; 4 nes mes, aš ir mano tauta, esame parduoti, kad būtume sunaikinti, užmušti ir pražudyti. Bet jei būtume buvę parduoti vergais ir vergėmis, aš būčiau sulaikiusi savo liežuvį, nors priešas neišlygintų karaliaus nuostolių“. 5 Tada karalius Ahasveras atsakydamas tarė karalienei Esterai: „Kas jis yra ir kur jis yra, kuris išdrįso savo širdyje taip daryti?“ 6 Ir Estera tarė: „Priešininkas ir priešas yra šitas nedorėlis Hamanas“. Tada Hamanas išsigando karaliaus ir karalienės akivaizdoje. 7 Ir karalius užsirūstinęs atsikėlė iš vyno pokylio ir nuėjo į rūmų sodą; o Hamanas atsistojo prašyti dėl savo gyvybės iš karalienės Esteros; nes jis matė, kad jam buvo karaliaus nulemta nelaimė. 8 Tada karalius sugrįžo iš rūmų sodo į vyno pokylio vietą; o Hamanas buvo parpuolęs ant gulto, ant kurio buvo Estera. Tada karalius tarė: „Ar jis ir karalienę prievartaus namuose mano akivaizdoje?“ Vos tik žodžiui išėjus iš karaliaus burnos, jie uždengė Hamano veidą. 9 O Harbona, vienas iš rūmininkų, karaliaus akivaizdoje tarė: „Štai Hamano namuose stovi penkiasdešimties uolekčių aukščio kartuvės, kurias Hamanas buvo pastatęs Mordechajui, kuris buvo kalbėjęs gera dėl karaliaus“. Tada karalius tarė: „Pakarkite jį ant jų“. 10 Taigi jie pakorė Hamaną ant kartuvių, kurias jis buvo paruošęs Mordechajui. Tada karaliaus rūstybė buvo numalšinta.