Deuteronomy 6
1 Ir Mozė sušaukė visą Izraelį ir jiems tarė: „Klausyk, o Izraeli, įstatų ir teismų, kuriuos šią dieną kalbu jums į ausis, kad jų išmoktumėte, jų laikytumėtės ir juos vykdytumėte.
2 VIEŠPATS, mūsų Dievas, sudarė su mumis sandorą Horebe.
3 Ne su mūsų tėvais VIEŠPATS sudarė šitą sandorą, bet su mumis, tai yra su mumis, kurie čia visi šią dieną esame gyvi.
4 Veidas į veidą VIEŠPATS kalbėjo su jumis kalne iš ugnies vidaus
5 (aš anuomet stovėjau tarp VIEŠPATIES ir jūsų, kad jums išdėstyčiau VIEŠPATIES žodį; nes jūs bijojote dėl ugnies ir nelipote į kalną), sakydamas:
6 ‘Aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas, kuris tave išvedžiau iš Egipto šalies, iš vergystės namų.
7 Neturėk kitų dievų mano akivaizdoje.
8 Nesidaryk sau jokio raižyto atvaizdo ar kokio nors panašumo to, kas yra aukštai danguje ar kas žemai žemėje, ar kas vandenyse po žeme;
9 jiems nesilenk nei jiems tarnauk; nes aš, VIEŠPATS, tavo Dievas, esu pavydulingas Dievas, aplankantis tėvų kaltę ant vaikų iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie nekenčia manęs,
10 ir rodantis gailestingumą tūkstančiams tų, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.
11 Tuščiai nevartok VIEŠPATIES, savo Dievo, vardo; nes VIEŠPATS nelaikys nekaltu to, kuris tuščiai vartoja jo vardą.
12 Švęsk sabato dieną, kad ją pašvęstum, kaip VIEŠPATS, tavo Dievas, yra tau įsakęs.
13 Šešias dienas dirbk ir daryk visą savo darbą;
14 bet septintoji diena yra VIEŠPATIES, tavo Dievo, sabatas; joje nedirbk jokio darbo nei tu, nei tavo sūnus, nei tavo duktė, nei tavo tarnas, nei tavo tarnaitė, nei tavo jautis, nei tavo asilas, nei joks tavo galvijas, nei tavo ateivis, esantis tavo vartuose; kad tavo tarnas ir tavo tarnaitė ilsėtųsi taip pat, kaip ir tu.
15 Ir prisimink, kad tu buvai tarnas Egipto šalyje, ir kad VIEŠPATS, tavo Dievas, tave išvedė iš ten galinga ranka ir ištiesta ranka; todėl VIEŠPATS, tavo Dievas, tau įsakė švęsti sabato dieną.
16 Gerbk savo tėvą ir savo motiną, kaip VIEŠPATS, tavo Dievas, yra tau įsakęs; kad būtų prailgintos tavo dienos, ir kad tau gerai sektųsi šalyje, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, tau duoda.
17 Nežudyk.
18 Nei nesvetimauk.
19 Nei nevok.
20 Nei melagingai neliudyk prieš savo artimą.
21 Nei negeisk savo artimo žmonos, nei negeisk savo artimo namų, jo lauko ar jo tarno, ar jo tarnaitės, jo jaučio ar jo asilo, ar ko nors, kas yra tavo artimo’.
22 Šituos žodžius VIEŠPATS kalbėjo didžiu balsu visam jūsų susirinkimui kalne iš vidurio ugnies, iš debesies ir iš tirštos tamsos; ir jis nieko daugiau nepridėjo. Ir jis juos užrašė dviejose akmens plokštėse ir įteikė jas man.
23 Ir įvyko, kad išgirdę balsą iš tamsos vidurio (nes kalnas degė ugnimi), jūs, visos jūsų genčių galvos ir jūsų vyresnieji, priėjote prie manęs;
24 ir sakėte: ‘Štai VIEŠPATS, mūsų Dievas, mums parodė savo šlovę ir savo didybę, ir mes girdėjome jo balsą iš ugnies vidurio; šią dieną pamatėme, kad Dievas kalba su žmogumi, ir tas lieka gyvas.
25 Taigi dabar, kodėl turėtume mirti? Nes šita didelė ugnis mus praris; jei dar ilgiau klausysimės VIEŠPATIES, mūsų Dievo, balso, tuomet mirsime.
26 Nes kas yra iš visų kūnų, išgirdęs, kaip mes, gyvojo Dievo balsą, kalbančio iš ugnies vidurio, ir išlikęs gyvas?
27 Priartėk ir išgirsk viską, ką VIEŠPATS, mūsų Dievas, sakys; ir mums kalbėk viską, ką VIEŠPATS, mūsų Dievas, tau kalbės; o mes klausysime to ir tai vykdysime’.
28 O VIEŠPATS girdėjo jūsų žodžių balsą, kai man kalbėjote; ir VIEŠPATS man tarė: ‘Aš girdėjau šitos tautos žodžių balsą, kuriuos jie tau kalbėjo; jie gerai sakė viską, ką jie kalbėjo.
29 O kad juose būtų tokia širdis, kad jie visada bijotų manęs ir visada laikytųsi visų mano įsakymų, kad gerai sektųsi jiems ir jų vaikams per amžius!
30 Eik, jiems sakyk: „Sugrįžkite į savo palapines“.
31 Bet kas dėl tavęs, atsistok čia prie manęs, o aš tau kalbėsiu visus įsakymus, įstatus ir teismus, kurių juos išmokyk, kad jie juos vykdytų šalyje, kurią duodu jiems pasisavinti’.
32 Todėl laikykitės, kad vykdytumėte, kaip VIEŠPATS, jūsų Dievas, yra jums įsakęs; nenukrypkite nei į dešinę, nei į kairę.
33 Vaikščiokite visais tais keliais, kuriuos VIEŠPATS, jūsų Dievas, yra jums įsakęs, kad gyventumėte, kad jums gerai sektųsi ir kad prailgintumėte savo dienas šalyje, kurią pasisavinsite“.