1„Ir bus, kai būsi įėjęs į šalį, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, tau duoda paveldui, ir būsi ją pasisavinęs bei joje apsigyvenęs;
2tada paimk iš visų pirmųjų žemės vaisių, kuriuos atneši iš savo šalies, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, tau duoda, ir sudėk juos į pintinę, ir nueik į tą vietą, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, išsirinks, kad ten apgyvendintų savo vardą.
3Ir nueik pas kunigą, kuris bus tomis dienomis, ir jam sakyk: ‘Šią dieną išpažįstu VIEŠPAČIUI, tavo Dievui, kad atvykau į kraštą, kurį VIEŠPATS prisiekė mūsų tėvams mums duoti’.
4O kunigas paims pintinę iš tavo rankos ir ją padės prieš VIEŠPATIES, tavo Dievo, aukurą.
5O tu kalbėk ir sakyk VIEŠPATIES, savo Dievo, akivaizdoje: ‘Mano tėvas buvo bepražūstantis siras ir jis nusileido į Egiptą, ir ten laikinai apsigyveno su keletu, ir ten tapo didele, galinga ir gausia tauta;
6o egiptiečiai piktai elgėsi su mumis, spaudė mus ir uždėjo mums sunkią vergovę;
7o kai mes šaukėmės VIEŠPATIES, savo tėvų Dievo, VIEŠPATS išgirdo mūsų balsą ir pažvelgė į mūsų vargą, į mūsų triūsą ir į mūsų priespaudą;
8ir VIEŠPATS mus išvedė iš Egipto galinga ranka ir ištiesta ranka, dideliu siaubu, ženklais bei stebuklais;
9ir jis mus atvedė į šitą vietą ir mums davė šią šalį – šalį, plūstančią pienu ir medumi.
10O dabar, štai atnešiau pirmavaisius šios šalies, kurią tu, o VIEŠPATIE, man davei’. Ir padėk juos prieš VIEŠPATĮ, savo Dievą, ir garbink prieš VIEŠPATĮ, savo Dievą;
11ir džiaukis visu geru, kurį VIEŠPATS, tavo Dievas, yra davęs tau ir tavo namams – tu, levitas ir ateivis, esantis jūsų tarpe.
12Baigęs atsidėti visas savo prieaugio dešimtines trečiaisiais metais, tai yra, dešimtinių atsidėjimo metais, ir tai davęs levitui, ateiviui, našlaičiui ir našlei, kad jie valgytų tavo vartuose ir pasisotintų;
13sakyk VIEŠPATIES, savo Dievo, akivaizdoje: ‘Išnešiau tai, kas pašvęsta, iš savo namų ir taip pat tai daviau levitui, ateiviui, našlaičiui ir našlei pagal visus tavo įsakymus, kuriuos man įsakei; nenusižengiau tavo įsakymams ir jų nepamiršau;
14nevalgiau iš to gedėdamas nei nieko iš to nepaėmiau jokiam nešvariam naudojimui, ir nieko iš to nedaviau už mirusius; bet klausiau VIEŠPATIES, savo Dievo, balso ir dariau pagal visa tai, ką esi man įsakęs.
15Pažvelk žemyn iš savo šventosios buveinės, iš dangaus, ir palaimink savo tautą Izraelį bei šalį, kurią mums davei, kaip prisiekei mūsų tėvams, šalį, plūstančią pienu ir medumi’.
16Šią dieną VIEŠPATS, tavo Dievas, tau įsakė vykdyti šituos įstatus ir teismus; todėl laikykis ir vykdyk juos visa savo širdimi ir visa savo siela.
17Šią dieną patvirtinai VIEŠPAČIUI, kad jis yra tavo Dievas, ir kad vaikščiosi jo keliais, laikysiesi jo įstatų, jo įsakymų bei jo teismų ir klausysi jo balso;
18o VIEŠPATS tau šią dieną patvirtino, kad tu esi jo nuosava tauta, kaip jis yra tau pažadėjęs, ir kad turi laikytis visų jo įsakymų;
19ir kad už visas jo padarytas tautas jis padarys tave aukštesniu gyriumi, vardu ir garbe; ir kad būtum šventa tauta VIEŠPAČIUI, savo Dievui, kaip jis yra kalbėjęs“.