Deuteronomy 19
1 „Kunigai levitai, visa Levio gentis, neturės nei dalies, nei paveldo su Izraeliu; jie valgys VIEŠPATIES ugnies aukas ir jo paveldą.
2 Todėl jie neturės paveldo tarp savo brolių: VIEŠPATS yra jų paveldas, kaip jis yra jiems sakęs’.
3 O ta bus kunigų dalis nuo tautos, nuo tų, kurie aukoja auką, ar tai būtų jautis, ar avis: kunigui jie duos petį, du žandus ir skrandį.
4 Taip pat jam duok pirmavaisius savo javų, savo vyno, savo aliejaus ir pirmienas iš savo avių vilnų.
5 Nes VIEŠPATS, tavo Dievas, jį išsirinko iš visų tavo genčių, kad stovėtų tarnauti VIEŠPATIES vardu, jis ir jo sūnūs per amžius.
6 Ir jei levitas ateis iš bet kurių tavo vartų, iš viso Izraelio, kur jis laikinai apsigyveno, ir ateis visu savo dvasios troškimu į tą vietą, kurią VIEŠPATS išsirinks;
7 tuomet jis tarnaus VIEŠPATIES, savo Dievo, vardu, kaip daro visi jo broliai levitai, kurie ten stovi VIEŠPATIES akivaizdoje.
8 Jie turės tokią pat dalį valgymui neskaitant to, ką gaus pardavę iš savo tėvų palikimo.
9 Kai būsi atėjęs į šalį, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, tau duoda, nesimokyk daryti pagal tų tautų bjaurystes.
10 Teneatsiranda jūsų tarpe nei vieno, kuris leistų savo sūnų ar savo dukterį per ugnį ar užsiimančio ateities būrimu, ar laikų aiškintojo, ar kerėtojo, ar raganos,
11 ar žavėtojo, ar namų dvasių klausinėtojo, ar mago, ar to, kuris klausinėja numirėlių.
12 Nes visi, kurie daro tuos dalykus, yra pasibjaurėjimas VIEŠPAČIUI; ir dėl tų bjaurasčių VIEŠPATS, tavo Dievas, juos išvaro iš tavo akivaizdos.
13 Būk tobulas su VIEŠPAČIU, savo Dievu.
14 Nes šitos tautos, kurias tu pasisavinsi, klausė laikų aiškintojų ir ateities būrėjų; bet kas dėl tavęs, VIEŠPATS, tavo Dievas, tau neleido taip daryti.
15 VIEŠPATS, tavo Dievas, tau prikels iš tavo tarpo, iš tavo brolių, Pranašą, tokį, kaip aš; jo klausysite;
16 pagal visa tai, ko prašei VIEŠPATIES, savo Dievo, Horebe susirinkimo dieną, sakydamas: ‘Tenegirdėsiu daugiau VIEŠPATIES, savo Dievo, balso ir tenematysiu daugiau tos didelės ugnies, kad nemirčiau’.
17 Ir VIEŠPATS man tarė: ‘Jie gerai kalbėjo tai, ką jie kalbėjo.
18 Aš jiems prikelsiu iš jų brolių tarpo Pranašą, tokį, kaip tu, ir įdėsiu savo žodžius į jo burną; ir jis jiems kalbės viską, ką jam įsakysiu.
19 Ir įvyks, kad kas neklausys mano žodžių, kuriuos jis kalbės mano vardu, aš iš to tai pareikalausiu.
20 Bet pranašas, kuris drįstų mano vardu kalbėti žodį, kurio kalbėti nesu jam įsakęs, ar kuris kalbės kitų dievų vardu, tas pranašas mirs.
21 O jei sakysi savo širdyje: ‘Kaip mes pažinosime žodį, kurio VIEŠPATS nekalbėjo’?
22 Kai pranašas kalba VIEŠPATIES vardu, o tas dalykas neįvyksta ir neatsitinka, tai yra dalykas, kurio VIEŠPATS nekalbėjo, tas pranašas kalbėjo tai pernelyg pasitikėdamas savimi; tu jo nebijok“.