2 Samuel 5
1 Tada visos Izraelio gentys atėjo pas Dovydą į Hebroną ir kalbėjo, sakydamos: „Štai mes esame tavo kaulas ir tavo kūnas.
2 Taip pat praeityje, kai Saulius buvo mūsų karalius, tu buvai tas, kuris išvesdavai ir įvesdavai Izraelį; ir VIEŠPATS tau sakė: ‘Tu ganysi mano tautą Izraelį ir būsi vadas Izraeliui’“.
3 Taip visi Izraelio vyresnieji atėjo pas karalių į Hebroną; ir karalius Dovydas sudarė su jais sąjungą Hebrone VIEŠPATIES akivaizdoje; ir jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi.
4 Dovydas buvo trisdešimties metų, kai pradėjo karaliauti, ir jis karaliavo keturiasdešimt metų.
5 Hebrone jis karaliavo Judai septynerius metus ir šešis mėnesius; o Jeruzalėje jis karaliavo trisdešimt trejus metus visam Izraeliui ir Judai.
6 Ir karalius bei jo vyrai ėjo į Jeruzalę pas jebusiečius, tos šalies gyventojus; kurie kalbėjo Dovydui, sakydami: „Jei nepašalinsi aklų ir luošų, tu neįeisi čia“; galvodami: „Dovydas negali čia įeiti“.
7 Tačiau Dovydas paėmė Siono tvirtovę; tas yra Dovydo miestas.
8 Ir tą dieną Dovydas tarė: „Kas nueis aukštyn prie griovio ir sumuš jebusiečius, luošus ir akluosius, kurių nekenčia Dovydo siela, tas bus vyriausias ir vadas. Todėl sako: „Aklas ir luošas neįeis į namus“.
9 Taip Dovydas apsigyveno forte ir jį praminė Dovydo miestu. Ir Dovydas statė aplinkui nuo Milo ir vidun.
10 Ir Dovydas ėjo pirmyn ir tapo didis, o VIEŠPATS, kariuomenių Dievas, buvo su juo.
11 O Tyro karalius Hiramas siuntė pas Dovydą pasiuntinius, kedro medžius, dailides ir mūrininkus; ir jie pastatė Dovydui namus.
12 Ir Dovydas suprato, kad VIEŠPATS jį įtvirtino Izraelio karaliumi ir kad jis išaukštino jo karalystę dėl savo tautos Izraelio.
13 Ir po to, kai atėjo iš Hebrono, Dovydas pasiėmė daugiau sugulovių ir žmonų iš Jeruzalės; ir Dovydui dar gimė sūnų ir dukterų.
14 O šitie yra vardai tų, kurie jam gimė Jeruzalėje: Šamuva, Šobabas, Natanas, Saliamonas,
15 taip pat Ibharas, Elišūva, Nefegas, Jafija,
16 Elišama, Eljada ir Elifeletas.
17 Bet kai filistinai išgirdo, kad jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi, visi filistinai ėjo aukštyn Dovydo ieškoti; o Dovydas, tai išgirdęs, nuėjo žemyn į tvirtovę.
18 Filistinai irgi atėjo ir pasklido po Refaimo slėnį.
19 Ir Dovydas pasiklausė VIEŠPATIES, sakydamas: „Ar man eiti aukštyn pas filistinus? Ar juos atiduosi į mano rankas?“ O VIEŠPATS tarė Dovydui: „Eik aukštyn; nes aš tikrai atiduosiu filistinus į tavo rankas“.
20 Ir Dovydas atėjo į Baal-Peracimą, ir Dovydas ten juos sumušė ir tarė: „VIEŠPATS prasilaužė ant mano priešų mano akivaizdoje kaip vandenų pralauža“. Todėl tą vietą praminė Baal-Peracimo vardu.
21 Ir jie ten paliko savo atvaizdus, o Dovydas bei jo vyrai juos sudegino.
22 O filistinai dar kartą atėjo aukštyn ir pasklido Refaimo slėnyje.
23 Ir kai Dovydas pasiklausė VIEŠPATIES, jis tarė: „Neik aukštyn; bet apeik juos iš užnugario ir užpulk juos priešais šilkmedžius.
24 Ir tebus, kai išgirsi šilkmedžių viršūnėse ėjimo garsą, tada pajudėk; nes tada VIEŠPATS išeis tavo priekyje filistinų kariuomenės mušti“.
25 Ir Dovydas padarė taip, kaip VIEŠPATS jam buvo įsakęs; ir mušė filistinus nuo Gebos iki kur ateinama į Gazerą.