2 Samuel 2
1 Ir po to įvyko, kad Dovydas pasiklausė VIEŠPATIES, sakydamas: „Ar man eiti aukštyn į kurį nors iš Judos miestų?“ Ir VIEŠPATS jam tarė: „Eik aukštyn“. Ir Dovydas tarė: „Kur man eiti aukštyn?“ Ir jis tarė: „Į Hebroną“.
2 Taigi Dovydas nuėjo ten aukštyn, ir taip pat abi jo žmonos: jezreelietė Ahinoama ir karmelietė Abigailė, Nabalo žmona.
3 Ir Dovydas atsivedė aukštyn savo vyrus, esančius su juo, kiekvieną su jo namiškiais; ir jie apsigyveno Hebrono miestuose.
4 Ir atėjo Judos vyrai ir patepė ten Dovydą Judos namų karaliumi. Ir Dovydui pranešė, sakydami: „Jabeš-Gileado žmonės buvo tie, kurie palaidojo Saulių“.
5 Ir Dovydas siuntė pasiuntinius pas Jabeš-Gileado žmones ir jiems sakė: „ Būkite VIEŠPATIES palaiminti, kad parodėte šitą gerumą savo viešpačiui, tai yra Sauliui, ir jį palaidojote.
6 O dabar VIEŠPATS jums teparodo gerumą ir tiesą; o aš irgi jums atsilyginsiu šiuo gerumu, kadangi padarėte tą dalyką.
7 Todėl dabar tebūna jūsų rankos sustiprintos ir būkite narsūs; nes jūsų valdovas Saulius yra miręs, ir Judos namai patepė mane savo karaliumi“.
8 Bet Nero sūnus Abneras, Sauliaus kariuomenės vadas, paėmęs Sauliaus sūnų Iš-Bošetą, nuvedė jį į Mahanaimą;
9 ir padarė jį karaliumi Gileadui, ašuriečiams, Jezreeliui, Efraimui, Benjaminui ir visam Izraeliui.
10 Sauliaus sūnus Iš-Bošetas buvo keturiasdešimties metų, kai pradėjo karaliauti Izraeliui, ir karaliavo dvejus metus. Bet Judos namai sekė paskui Dovydą.
11 O laiko, kuriuo Dovydas buvo Judos namų karalius Hebrone, buvo septyneri metai ir šeši mėnesiai.
12 Ir Nero sūnus Abneras ir Sauliaus sūnaus Iš-Bošeto tarnai išėjo iš Mahanaimo į Gibeoną.
13 Ir Cerujos sūnus Joabas ir Dovydo tarnai išėjo ir susitiko prie Gibeono tvenkinio; ir vieni susėdo vienoje tvenkinio pusėje, o kiti kitoje tvenkinio pusėje.
14 Ir Abneras tarė Joabui: „Teatsikelia dabar jaunuoliai ir tepažaidžia mūsų akivaizdoje“. Ir Joabas tarė: „Teatsikelia“.
15 Tada atsikėlė ir perėjo skaičiumi: dvylika iš Benjamino, kurie priklausė Sauliaus sūnui Iš-Bošetui, ir dvylika iš Dovydo tarnų.
16 Ir jie nutvėrė vienas kitą už galvos ir įsmeigė savo kalaviją vienas kitam į šoną; taip jie krito drauge; todėl tą vietą pavadino Helkat-Hazurimu, kuris yra Gibeone.
17 Ir tą dieną buvo labai smarkus mūšis; Abneras ir Izraelio vyrai buvo sumušti Dovydo tarnų akivaizdoje.
18 Ir ten buvo trys Cerujos sūnūs: Joabas, Abišajas ir Asaelis; o Asaelis buvo tokių lengvų kojų, kaip laukinė stirna.
19 Ir Asaelis vijosi Abnerą; ir eidamas nepasuko nei į dešinę, nei į kairę nuo sekimo paskui Abnerą.
20 Tada Abneras pažvelgė sau už nugaros ir tarė: „Ar tu esi Asaelis?“ Ir jis atsakė: „Aš“.
21 Ir Abneras jam tarė: „Pasuk į dešinę ar į kairę, pagriebk vieną iš jaunuolių ir pasiimk jo ginklus“. Bet Asaelis nenorėjo pasukti į šalį nuo sekimo paskui jį.
22 Ir Abneras vėl pasakė Asaeliui: „Pasuk į šalį nuo sekimo paskui mane; kodėl turėčiau tave pamušti žemėn? Kaip tada galėčiau pakelti savo veidą į tavo brolį Joabą?“
23 Tačiau jis nesutiko pasukti į šalį; todėl Abneras ieties storgaliu smogė jam žemiau penktojo šonkaulio, kad ietis išlindo jam iš nugaros; ir jis ten krito ir mirė toje vietoje; ir įvyko, kad visi, atėjusieji į tą vietą, kur Asaelis buvo kritęs ir miręs, sustojo.
24 Taip pat Joabas ir Abišajas vijosi Abnerą; ir saulė nusileido, kai jie atėjo į Amos kalvą, esančią prieš Giachą, prie Gibeono dykumos kelio.
25 Ir Benjamino vaikai susirinko paskui Abnerą ir pasidarė vienas pulkas, ir sustojo kalvos viršūnėje.
26 Tada Abneras pašaukė Joabą ir tarė: „Argi amžinai ris kalavijas? Argi nežinai, kad karti bus pabaiga? Tad iki kol nesakysi tautai gręžtis nuo sekimo paskui savo brolius?“
27 Ir Joabas tarė: „ Kaip Dievas gyvas, jei nebūtum kalbėjęs, tai tikrai ryte tauta būtų nuėjusi aukštyn, kiekvienas nuo sekimo paskui savo brolius“.
28 Taigi Joabas pūtė trimitą, ir visa tauta sustojo ir nebesivijo Izraelio, ir jie nebekovojo.
29 O Abneras ir jo vyrai visą tą naktį ėjo per lygumą, perėjo per Jordaną, ėjo per visą Bitroną ir atėjo į Mahanaimą.
30 Ir Joabas sugrįžo nuo sekimo paskui Abnerą; ir kai jis surinko visą tautą, iš Dovydo tarnų trūko devyniolika vyrų ir Asaelio.
31 Bet Dovydo tarnai buvo sumušę iš Benjamino ir iš Abnero vyrų taip, kad mirė trys šimtai šešiasdešimt vyrų.
32 Ir jie paėmė Asaelį ir jį palaidojo jo tėvo kape, esančiame Betliejuje. O Joabas ir jo vyrai ėjo visą naktį, ir brėkštant dienai jie atėjo į Hebroną.