2 Kings 3
1 Ir Elijas jam tarė: „Eliša, pasilik čia, meldžiu tave; nes VIEŠPATS mane pasiuntė į Jerichą“. O jis tarė: „Kaip VIEŠPATS gyvas ir kaip gyva tavo siela, aš tavęs nepaliksiu“. Taip jie atėjo į Jerichą.
2 Ir Jeriche esantys pranašų sūnūs atėjo pas Elišą ir jam tarė: „Ar žinai, kad šiandien VIEŠPATS paims tavo valdovą nuo tavo galvos?“ O jis atsakė: „Taip, žinau; tylėkite“.
3 Ir Elijas jam tarė: „Pasilik čia, meldžiu tave; nes VIEŠPATS mane pasiuntė į Jordaną“. O jis tarė: „Kaip VIEŠPATS gyvas ir kaip gyva tavo siela, aš tavęs nepaliksiu“. Ir juodu ėjo toliau.
4 Ir penkiasdešimt vyrų iš pranašų sūnų ėjo ir sustojo iš tolo pažiūrėti; o juodu stovėjo prie Jordano.
5 O Elijas paėmęs savo mantiją, suvyniojo ją ir sudavė į vandenis, ir jie persiskyrė į vieną ir į kitą pusę, kad juodu perėjo sausa žeme.
6 Ir įvyko, kad jiems perėjus, Elijas tarė Elišai: „Prašyk, ką turėčiau tau padaryti prieš tai, kai būsiu paimtas nuo tavęs“. Ir Eliša tarė: „Meldžiu tave, tebūna ant manęs dviguba tavo dvasios dalis“.
7 Ir jis tarė: „Prašai sunkaus dalyko; tačiau, jei matysi mane, kai aš būsiu paimtas nuo tavęs, tau taip bus; o jei ne, nebus“.
8 Ir atsitiko, kad jiems vis dar einant toliau ir besikalbant, štai pasirodė ugninis vežimas bei ugniniai žirgai ir juodu perskyrė; ir Elijas pakilo viesulu į dangų.
9 Ir Eliša tai matė ir šaukė: „Mano tėve, mano tėve, Izraelio vežimas ir jo raiteliai!“ Ir jis daugiau jo nebematė; ir nutvėręs savo drabužius, jis juos perplėšė į dvi dalis.
10 Taip pat jis pakėlė Elijo mantiją, kuri buvo nuo jo nukritusi, ir sugrįžęs atsistojo ant Jordano kranto.
11 Ir paėmęs Elijo mantiją, kuri buvo nuo jo nukritusi, jis sudavė į vandenis ir tarė: „Kur yra VIEŠPATS, Elijo Dievas?“ Ir jam sudavus į vandenis, jie persiskyrė į vieną ir į kitą pusę; ir Eliša perėjo.
12 O kai pranašų sūnūs, kurie buvo pažiūrėti Jeriche, jį pamatė, jie tarė: „Elijo dvasia ilsisi ant Elišos“. Ir atėję jo pasitikti, jie nusilenkė prieš jį iki žemės.
13 Ir jie tarė jam: „Štai su tavo tarnais yra penkiasdešimt stiprių vyrų; leisk jiems, meldžiame tave, eiti ir ieškoti tavo valdovo; gal VIEŠPATIES Dvasia yra jį pakėlusi ir numetusi ant kokio kalno ar į kokį slėnį“. O jis tarė: „Nesiųskite“.
14 Ir jie primygtinai prašė, kol jis susidrovėjęs tarė: „Siųskite“. Taigi jie išsiuntė penkiasdešimt vyrų; ir jie ieškojo tris dienas, bet jo nerado.
15 Ir jiems sugrįžus pas jį (nes jis buvo pasilikęs Jeriche), jis jiems tarė: „Argi jums nesakiau: ‘Neikite’?“
16 Ir miesto žmonės tarė Elišai: „Štai meldžiu tave, šio miesto padėtis gera, kaip mano viešpats mato; bet vanduo nieko vertas ir dirva nevaisinga“.
17 Ir jis tarė: „Atneškite man naują ąsotį ir įberkite į jį druskos“. Ir jie jam atnešė.
18 Ir išėjęs prie vandenų šaltinio ir įmetęs ten druskos, jis tarė: „Taip sako VIEŠPATS: ‘Aš išgydžiau šituos vandenis; nebebus nuo šiol mirties ar nevaisingos žemės ’“.
19 Taip vandenys buvo išgydyti iki šios dienos pagal Elišos pasakymą, kurį jis kalbėjo.
20 Ir iš ten jis ėjo aukštyn į Bet-Elį; ir jam einant keliu aukštyn, maži vaikai išėjo iš miesto ir tyčiojosi iš jo, ir jam sakė: „Eik aukštyn, plikagalvi; eik aukštyn, plikagalvi!“
21 Ir atsigręžęs ir į juos pažiūrėjęs, jis juos prakeikė VIEŠPATIES vardu. Ir dvi meškos išėjo iš miško ir sudraskė iš jų keturiasdešimt du vaikus.
22 Ir iš ten jis ėjo į Karmelio kalną, o iš ten sugrįžo į Samariją.