2 Kings 23
1 Jozijas buvo aštuonerių metų, kai pradėjo karaliauti, ir trisdešimt vienerius metus karaliavo Jeruzalėje. O jo motinos vardas buvo Jedida, duktė Adajo iš Boskato.
2 Ir jis darė tai, kas buvo teisinga VIEŠPATIES akyse, ir vaikščiojo visu savo tėvo Dovydo keliu, ir nenukrypo nei į dešinę, nei į kairę.
3 Ir aštuonioliktais karaliaus Jozijo metais įvyko, kad karalius siuntė raštininką Šafaną, Mešulamo sūnaus Acalijo sūnų, į VIEŠPATIES namus, sakydamas:
4 „Eik aukštyn pas aukščiausiąjį kunigą Hilkiją, kad jis susumuotų į VIEŠPATIES namus atneštą sidabrą, kurį durų sargai yra surinkę iš tautos;
5 ir tegul jį atiduoda į rankas darbo dirbėjams, prižiūrintiems VIEŠPATIES namus; o jie tegul jį duoda dirbėjams darbo, esančio VIEŠPATIES namuose, kad taisytų namų spragas,
6 dailidėms, statytojams, mūrininkams ir kad nupirktų medienos ir tašytų akmenų namams taisyti.
7 Tačiau nebuvo su jais atsiskaitoma už pinigus, atiduotus į jų rankas, nes jie ištikimai elgėsi“.
8 Ir aukščiausiasis kunigas Hilkijas tarė raštininkui Šafanui: „Radau įstatymo knygą VIEŠPATIES namuose“. Ir Hilkijas padavė knygą Šafanui, ir jis ją skaitė.
9 Ir raštininkas Šafanas, atėjęs pas karalių, parnešė karaliui žinią ir tarė: „Tavo tarnai surinko pinigus, rastus namuose, ir juos atidavė į rankas darbo dirbėjų, prižiūrinčių VIEŠPATIES namus“.
10 Ir raštininkas Šafanas pranešė karaliui, sakydamas: „Kunigas Hilkijas man davė knygą“. Ir Šafanas ją skaitė karaliaus akivaizdoje.
11 Ir įvyko, kai karalius išgirdo įstatymo knygos žodžius, jis perplėšė savo drabužius.
12 Ir karalius įsakė kunigui Hilkijui, Šafano sūnui Ahikamui, Mikajo sūnui Achborui, raštininkui Šafanui ir karaliaus tarnui Asajai, sakydamas:
13 „Eikite, pasiklauskite VIEŠPATIES už mane, už tautą ir už visą Judą dėl šitos atrastos knygos žodžių; nes didelė yra VIEŠPATIES rūstybė, kuri užsidegė prieš mus dėl to, kad mūsų tėvai neklausė šitos knygos žodžių, kad elgtųsi pagal visa tai, kas dėl mūsų parašyta“.
14 Taigi kunigas Hilkijas, Ahikamas, Achboras, Šafanas ir Asaja nuėjo pas pranašę Huldą, žmoną Šalumo, Tikvos sūnaus, Harhaso sūnaus, drabužių saugotojo (na, o ji gyveno Jeruzalėje, mokymo namuose), ir jie kalbėjosi su ja.
15 Ir ji jiems tarė: „Taip sako VIEŠPATS, Izraelio Dievas: ‘Sakykite tai vyrui, kuris jus siuntė pas mane:
16 Taip sako VIEŠPATS: „Štai aš užleisiu pikta ant šitos vietos ir ant jos gyventojų – visus šios knygos žodžius, kuriuos skaitė Judos karalius;
17 kadangi jie paliko mane ir degino smilkalus kitiems dievams, kad kurstytų mano pyktį visais savo rankų darbais; todėl mano rūstybė užsidegs prieš šitą vietą ir neužges“’.
18 Bet Judos karaliui, kuris siuntė jus pasiklausti VIEŠPATIES, taip jam sakykite: ‘Taip sako VIEŠPATS, Izraelio Dievas: Dėl žodžių, kuriuos girdėjai;
19 kadangi tavo širdis buvo minkšta ir tu nusižeminai VIEŠPATIES akivaizdoje, išgirdęs tai, ką kalbėjau prieš šitą vietą ir prieš jos gyventojus, kad jie taps nusiaubimu ir prakeikimu, ir kadangi persiplėšei savo drabužius ir verkei mano akivazdoje; tai ir aš tave išgirdau, sako VIEŠPATS.
20 Todėl štai aš tave surinksiu prie tavo tėvų, ir tu būsi surinktas į savo kapą ramybėje; ir tavo akys nematys visos tos nelaimės, kurią aš užleisiu ant šitos vietos’“. Ir jie parnešė žinią karaliui.