2 Kings 20
1 Ir įvyko, kad tai išgirdęs, karalius Chezekijas perplėšė savo drabužius, apsidengė ašutine ir nuėjo į VIEŠPATIES namus.
2 Ir jis pasiuntė namų viršininką Eljakimą, raštininką Šebną ir kunigų vyresniuosius, apsidengusius ašutinėmis, pas pranašą Izaiją, Amoco sūnų.
3 Ir jie jam tarė: „Taip sako Chezekijas: ‘Šita diena yra vargo, papeikimo ir piktžodžiavimo diena; nes vaikai priėjo, kad gimtų, o nėra jėgų gimdyti.
4 Galbūt VIEŠPATS, tavo Dievas, išgirs visus žodžius Rabšakės, kurį siuntė jo valdovas Asirijos karalius priekaištauti gyvajam Dievui; ir papeiks žodžius, kuriuos girdėjo VIEŠPATS, tavo Dievas; todėl iškelk savo maldą už išlikusį likutį’“.
5 Taigi karaliaus Chezekijo tarnai atėjo pas Izaiją.
6 Ir Izaijas jiems tarė: „Taip sakykite savo valdovui: ‘Taip sako VIEŠPATS: Neišsigąsk žodžių, kuriuos girdėjai, kuriais Asirijos karaliaus tarnai man piktžodžiavo.
7 Štai aš pasiųsiu ant jo pūtimą, ir jis išgirs gandą ir sugrįš į savo šalį; ir padarysiu, kad jis kris nuo kalavijo savo paties šalyje’“.
8 Taigi Rabšakė sugrįžęs rado Asirijos karalių kariaujant prieš Libną; nes jis girdėjo, kad šis buvo pasitraukęs nuo Lachišo.
9 Ir kai jis išgirdo sakant apie Etiopijos karalių Tirhaką: „Štai jis išėjęs kovoti prieš tave“; jis vėl siuntė pasiuntinius pas Chezekiją, sakydamas:
10 „Taip kalbėkite Judos karaliui Chezekijui, sakydami: ‘Tavo Dievas, kuriuo tu pasitiki, teneapgauna tavęs, sakydamas: „Jeruzalė nebus atiduota į Asirijos karaliaus ranką“.
11 Štai tu esi girdėjęs, ką Asirijos karaliai padarė visoms šalims, jas visiškai sunaikindami; o tu ar būsi išgelbėtas?
12 Argi tautų dievai jas išgelbėjo – tas, kurias sunaikino mano tėvai – Gozaną, Charaną, Recefą ir Edeno vaikus, buvusius Telasare?
13 Kur yra Hamato karalius, Arpado karalius ir Sefarvaimo miesto, Henos ir Ivos karalius?’“
14 Ir Chezekijas paėmė laišką iš pasiuntinių rankų ir jį perskaitė; ir nuėjęs aukštyn į VIEŠPATIES namus, Chezekijas jį išskleidė VIEŠPATIES akivaizdoje.
15 Ir Chezekijas melsdamasis VIEŠPATIES akivaizdoje tarė: „O VIEŠPATIE, Izraelio Dieve, gyvenantis tarp cherubų, tu vienas esi visų žemės karalysčių Dievas; tu padarei dangų ir žemę.
16 Palenk, VIEŠPATIE, savo ausį ir išgirsk; atverk, VIEŠPATIE, savo akis ir pamatyk; ir išgirsk žodžius Sancheribo, kuris siuntė jį, kad priekaištautų gyvajam Dievui.
17 Iš tiesų, VIEŠPATIE, Asirijos karaliai išnaikino tautas ir jų šalis
18 ir sumetė jų dievus į ugnį; nes jie nebuvo dievai, bet tik žmonių rankų darbas, medis ir akmuo; todėl jie juos sunaikino.
19 Taigi dabar, o VIEŠPATIE, mūsų Dieve, meldžiu tave, išgelbėk mus iš jo rankos, idant visos pasaulio karalystės žinotų, kad tu vienintelis esi VIEŠPATS Dievas“.
20 Tada Amoco sūnus Izaijas pasiuntė Chezekijui, sakydamas: „Taip sako VIEŠPATS, Izraelio Dievas: ‘Aš girdėjau tai, apie ką man meldeisi prieš Asirijos karalių Sancheribą’.
21 Šis yra žodis, kurį VIEŠPATS kalbėjo apie jį: ‘Paniekino tave ir išjuokė tave mergelė, Siono duktė; Jeruzalės duktė lingavo prieš tave galvą.
22 Kam priekaištavai ir piktžodžiavai? Prieš ką pakėlei savo balsą ir iškėlei aukštyn akis? Būtent prieš Izraelio Šventąjį.
23 Per savo pasiuntinius tu priekaištavai Viešpačiui ir sakei: „Su daugybe savo vežimų atėjau aukštyn į kalnų aukštumas, į Libano pakraščius, ir iškirsiu jo aukštus kedrus ir jo rinktines egles; įeisiu į jo ribų buveines, į jo Karmelio mišką.
24 Aš išsikasiau ir gėriau svetimus vandenis, ir išdžiovinau savo kojų padais visas apgultų vietų upes“.
25 Argi negirdėjai nuo seno, kaip tai padariau, ir nuo senovės laikų, kad tai suformavau? Dabar tai įvykdžiau, kad būtum aptvertų miestų nuniokojimui, paverčiant griuvėsių krūvomis.
26 Todėl jų gyventojai buvo bejėgiai, jie buvo sunerimę ir pritrenkti; jie buvo kaip lauko žolė ir kaip žalios žolės, kaip žolė ant stogų ir kaip javai nudžiūna prieš jiems užaugant.
27 Bet aš pažįstu tavo buveinę, tavo išėjimą ir tavo įėjimą, ir tavo siautėjimą prieš mane.
28 Kadangi tavo siautėjimas prieš mane ir tavo triukšmas pakilo man į ausis, tai aš įdėsiu savo kablį tau į nosį ir savo apynasrį tau į lūpas, ir sugrąžinsiu tave keliu, kuriuo atvykai’.
29 Ir tai bus tau ženklas: šiemet valgykite, kas savaime išaugs, o antrais metais, kas išdygs iš to paties; o trečiais metais sėkite ir pjaukite, ir sodinkite vynuogynus, ir valgykite jų vaisius.
30 O išlikę Judos namų pabėgėliai vėl leis šaknis į apačią ir neš vaisių į viršų.
31 Nes iš Jeruzalės išeis likutis ir išsigelbėjusieji iš Siono kalno; kariuomenių VIEŠPATIES uolumas tai padarys.
32 Todėl taip sako VIEŠPATS apie Asirijos karalių: ‘Jis neateis į šitą miestą ir neiššaus ten strėlės nei neateis prieš jį su skydu, nei nesupils prieš jį pylimo.
33 Jis sugrįš tuo pačiu keliu, kuriuo atėjo, ir į šitą miestą neateis, – sako VIEŠPATS.
34 – Nes aš apginsiu šitą miestą, kad jį išgelbėčiau, dėl savęs ir dėl mano tarno Dovydo’“.
35 Ir tą naktį atsitiko, kad VIEŠPATIES angelas išėjo ir išmušė Asirijos stovykloje šimtą aštuoniasdešimt penkis tūkstančius; ir jiems anksti rytą atsikėlus, štai jie visi buvo negyvi lavonai.
36 Taip Asirijos karalius Sancheribas pasitraukė ir nuėjęs sugrįžo, ir apsigyveno Ninevėje.
37 Ir kai jis garbino savo dievo Nisrocho namuose, įvyko, kad jo sūnūs Adramelechas ir Sareceras užmušė jį kalaviju; ir jie pabėgo į Armėnijos šalį. O jo sūnus Esar-Hadonas karaliavo jo vietoje.