2 Kings 11
1 Ir Ahabas turėjo septyniasdešimt sūnų Samarijoje. Ir Jehuvas parašė laiškus ir nusiuntė į Samariją Jezreelio valdovams, vyresniesiems ir Ahabo vaikų augintojams, sakydamas:
2 „Dabar, kai tik šitas laiškas pas jus ateis, kadangi pas jus yra jūsų valdovo sūnūs ir pas jus yra vežimų bei žirgų, taipogi aptvertas miestas ir ginklų;
3 išsirinkite geriausią ir tinkamiausią iš savo valdovo sūnų, pasodinkite jį į jo tėvo sostą ir kovokite už savo valdovo namus“.
4 Bet jie labai išsigando ir tarė: „Štai du karaliai neatsilaikė prieš jį; tai kaip mes atsilaikysime?“
5 Ir namų valdytojas, miesto valdytojas, vyresnieji ir vaikų augintojai pasiuntė Jehuvui, sakydami: „Mes esame tavo tarnai ir darysime viską, ką mums liepsi; mes nepaskirsime nei vieno karaliumi; daryk tai, kas yra gera tavo akyse“.
6 Tada jis jiems parašė laišką antrą kartą, sakydamas: „Jei jūs esate mano ir jei norite klausyti mano balso, paimkite vyrų, savo valdovo sūnų, galvas ir rytoj šiuo laiku ateikite pas mane į Jezreelį“. Na, o karaliaus sūnūs, septyniasdešimt asmenų, buvo pas miesto didžiūnus, kurie juos augino.
7 Ir įvyko, kad laiškui pas juos atėjus, jie paėmė karaliaus sūnus ir užmušė tuos septyniasdešimt asmenų, sudėjo jų galvas į pintines ir nusiuntė pas jį į Jezreelį.
8 Ir atėjęs pasiuntinys jam pranešė, sakydamas: „Jie atnešė karaliaus sūnų galvas“. Ir jis tarė: „Sudėkite jas iki ryto į dvi krūvas vartų įėjime“.
9 Ir įvyko, kad rytą, išėjęs ir atsistojęs, jis tarė visai tautai: „Jūs esate teisūs; štai aš surengiau sąmokslą prieš savo valdovą ir jį nužudžiau; bet kas užmušė visus šituos?
10 Dabar žinokite, kad iš VIEŠPATIES žodžio, kurį VIEŠPATS kalbėjo apie Ahabo namus, niekas nenukris žemėn; nes VIEŠPATS padarė tai, ką jis kalbėjo per savo tarną Eliją“.
11 Taigi Jehuvas užmušė visus likusius iš Ahabo namų Jezreelyje, visus jo didžiūnus, jo giminaičius ir jo kunigus, kol jis nepaliko jam nei vieno išlikusio.
12 Ir pakilęs jis išėjo ir atvyko į Samariją. Ir jam esant kelyje prie avių kirpimo namų,
13 Jehuvas sutiko Judos karaliaus Ahazijo brolius ir tarė: „Kas jūs esate?“ O jie atsakė: „Mes esame Ahazijo broliai; ir mes einame žemyn pasveikinti karaliaus vaikų ir karalienės vaikų“.
14 Ir jis tarė: „Suimkite juos gyvus“. Ir sučiupę juos gyvus, jie nužudė juos prie avių kirpimo namų duobės – keturiasdešimt du vyrus; nei vieno iš jų jis nepaliko.
15 Ir iš ten išvykęs, jis užtiko Rechabo sūnų Jehonadabą, ateinantį jo pasitikti; ir jis pasveikino jį ir jam tarė: „Ar tavo širdis teisinga kaip ir mano širdis su tavo širdimi?“ Ir Jehonadabas atsakė: „Taip“. „Jei taip, tai duok man savo ranką“. Ir jis padavė jam savo ranką; ir jis užsikėlė jį pas save į vežimą.
16 Ir jis tarė: „Eikš su manimi ir pamatyk mano uolumą dėl VIEŠPATIES“. Taigi jie padarė, kad jis važiavo jo vežime.
17 Ir atvykęs į Samariją jis užmušė visus išlikusius Ahabui Samarijoje, kol sunaikino jį pagal VIEŠPATIES pasakymą, kurį jis kalbėjo Elijui.
18 Ir Jehuvas, surinkęs visą tautą, jiems tarė: „Ahabas mažai tarnavo Baalui; bet Jehuvas jam daug tarnaus.
19 Tad dabar sušaukite pas mane visus Baalo pranašus, visus jo tarnus ir visus jo kunigus; tenetrūksta nei vieno; nes turiu aukoti Baalui didelę auką; kurio trūks, tas neišliks gyvas“. Bet Jehuvas tai darė su gudrumu, tam, kad išnaikintų Baalo garbintojus.
20 Ir Jehuvas tarė: „Paskelbkite Baalui iškilmingą susirinkimą“. Ir jie paskelbė.
21 Ir Jehuvas pasiuntė po visą Izraelį; ir atėjo visi Baalo garbintojai, kad nepaliko nei vieno, kuris nebūtų atėjęs. Ir jie atėjo į Baalo namus; ir Baalo namai buvo pilni nuo vieno galo iki kito.
22 Ir jis tarė drabužinės prižiūrėtojui: „Išnešk drabužius visiems Baalo garbintojams“. Ir jis išnešė jiems drabužius.
23 Ir Jehuvas, įėjęs su Rechabo sūnumi Jehonadabu į Baalo namus, sakė Baalo garbintojams: „Apieškokite ir žiūrėkite, kad čia nebūtų su jumis nei vieno iš VIEŠPATIES tarnų, bet vien tik Baalo garbintojai“.
24 Ir jiems įėjus aukų ir deginamųjų aukų aukoti, Jehuvas paskyrė lauke aštuoniasdešimt vyrų ir pasakė: „Jei kas iš tų vyrų, kuriuos atvesiu į jūsų rankas, pabėgs, tuomet to, kuris jį paleis, gyvybė bus už ano gyvybę“.
25 Ir įvyko, kad vos tik baigęs aukoti deginamąją auką, Jehuvas pasakė sargybiniams ir vadams: „Įeikite, išžudykite juos; niekas teneišeina“. Ir jie išžudė juos kalavijo ašmenimis; ir sargybiniai bei vadai juos išmetė ir nuėjo į Baalo namų miestą.
26 Ir išnešę iš Baalo namų atvaizdus, jie juos sudegino.
27 Ir jie sudaužė Baalo atvaizdą, sugriovė Baalo namus ir juos padarė išviete, iki šios šienos.
28 Taip Jehuvas išnaikino Baalą iš Izraelio.
29 Tačiau nuo nuodėmių Nebato sūnaus Jeroboamo, kuris skatino Izraelį nusidėti, Jehuvas neatsitraukė, tai yra nuo sekimo paskui auksinius veršius, esančius Bet-Elyje ir esančius Dane.
30 Ir VIEŠPATS tarė Jehuvui: „Kadangi gerai padarei, vykdydamas tai, kas teisinga mano akyse, ir padarei Ahabo namams pagal visa tai, kas buvo mano širdyje, tai ir ketvirtosios kartos tavo vaikai sėdės Izraelio soste“.
31 Bet Jehuvui nerūpėjo vaikščioti VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, įstatyme visa širdimi; nes jis neatsitraukė nuo nuodėmių Jeroboamo, kuris skatino Izraelį nusidėti.
32 Tomis dienomis VIEŠPATS pradėjo atkirtinėti Izraelio dalis; ir Hazaelis juos sumušė visose Izraelio ribose:
33 nuo Jordano į rytus, visą Gileado šalį, gadus, rubenus ir manasus, nuo Aroero, esančio prie Arnono upės, Gileadą ir Bašaną.
34 Na, o kiti Jehuvo darbai ir visa, ką jis darė, ir visa jo galia, argi jie nėra užrašyti Izraelio karalių kronikų knygoje?
35 Ir Jehuvas užmigo prie savo tėvų; ir jį palaidojo Samarijoje. O jo sūnus Jehoachazas karaliavo jo vietoje.
36 O laiko, kuriuo Jehuvas karaliavo Izraeliui Samarijoje, buvo dvidešimt aštuoneri metai.