2 Corinthians 1
1 Paulius, Dievo valia Jėzaus Kristaus apaštalas, ir mūsų brolis Timotiejus, Dievo bažnyčiai, esančiai Korinte, su visais šventaisiais, kurie yra visoje Achajoje;
2 malonė tebūna jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir nuo Viešpaties Jėzaus Kristaus.
3 Tebūna palaimintas Dievas – mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, gailestingumų Tėvas ir visos paguodos Dievas;
4 kuris guodžia mus visame mūsų suspaudime, kad mes pajėgtume paguosti tuos, kurie yra bet kokiame varge, ta paguoda, kuria mes patys esame Dievo guodžiami.
5 Nes kaip mumyse gausėja Kristaus kentėjimų, taip per Kristų gausėja ir mūsų paguoda.
6 Ir ar mes patiriame sielvartą, tai yra jūsų paguodai ir išgelbėjimui, kuris yra veiksmingas ištveriant tokius pačius kentėjimus, kuriuos ir mes kenčiame; arba, jei esame paguosti, tai yra jūsų paguodai ir išgelbėjimui.
7 Ir mūsų viltis dėl jūsų yra tvirta, žinant, kad, kaip jūs esate kentėjimų, taip būsite ir paguodos dalininkai.
8 Nes nenorime, broliai, kad jūs būtumėte nežinantys apie mūsų vargą, kuris mus ištiko Azijoje, kad mes buvome slegiami be saiko, virš jėgų taip, jog netekome vilties net išlikti gyvi;
9 bet mes savyje turėjome mirties nuosprendį, kad pasitikėtume ne savimi, bet Dievu, kuris prikelia mirusiuosius,
10 kuris išvadavo mus iš tokios didelės mirties ir tebevaduoja, kuriuo pasitikime, kad mus dar išvaduos;
11 ir jums bendratalkininkaujant malda už mus, kad už mums suteiktą dovaną per daugelį asmenų būtų daugelio dėkojama dėl mūsų.
12 Nes mūsų džiaugsmas yra šis: mūsų sąžinės liudijimas, kad paprastumu ir dievotu nuoširdumu, ne kūniška išmintimi, bet Dievo malone mes elgėmės pasaulyje ir daug gausiau su jumis.
13 Nes mes nerašome jums nieko kito, kaip to, ką jūs skaitote ar pripažįstate; bet aš tikiuosi, ir iki galo pripažinsite;
14 kaip iš dalies mus ir pripažinote, kad esame jūsų džiaugsmas, lygiai kaip ir jūs mūsų esate Viešpaties Jėzaus dieną.
15 Ir šiuo pasitikėjimu aš buvau nusiteikęs anksčiau ateiti pas jus, kad pakartotinai gautumėte naudos;
16 ir eiti pro jus į Makedoniją, ir iš Makedonijos vėl ateiti pas jus, ir iš jūsų būti išlydėtas Judėjos link.
17 Tad, kai buvau taip nusiteikęs, ar elgiausi lengvabūdiškai? Arba, ar tai, ką nutariu, ar aš nutariu pagal kūną, idant pas mane būtų „taip, taip“, ir „ne, ne“?
18 Bet kaip Dievas yra ištikimas, mūsų žodis jums nebuvo „taip“ ir „ne“.
19 Nes Dievo Sūnus, Jėzus Kristus, kuris buvo mūsų – mano, Silvano ir Timotiejaus – skelbiamas tarp jūsų, nebuvo „taip“ ir „ne“, bet jame buvo „taip“.
20 Nes visi Dievo pažadai jame yra „taip“, ir jame „Amen“ Dievo šlovei per mus.
21 Na, o tas, kuris sutvirtina mus su jumis Kristuje ir mus patepė, yra Dievas;
22 kuris taipogi užantspaudavo mus ir davė Dvasios užstatą į mūsų širdis.
23 Be to, aš šaukiu Dievą liudijimui savo sielai, kad gailėtis jūsų dar neatvykau į Korintą.
24 Ne kad viešpataujame jūsų tikėjimui, bet esame jūsų džiaugsmo pagalbininkai; nes jūs stovite tikėjimu.