2 Chronicles 36
1 Jozijas buvo aštuonerių metų, kai pradėjo karaliauti, ir trisdešimt vienerius metus karaliavo Jeruzalėje.
2 Ir jis darė tai, kas buvo teisinga VIEŠPATIES akyse, ir vaikščiojo savo tėvo Dovydo keliais, ir nenukrypo nei į dešinę, nei į kairę.
3 Nes aštuntaisiais savo karaliavimo metais, dar būdamas jaunas, jis pradėjo ieškoti savo tėvo Dovydo Dievo; o dvyliktaisiais metais jis pradėjo valyti Judą ir Jeruzalę nuo aukštumų, giraičių, drožtų atvaizdų ir nulietų atvaizdų.
4 Jo akivaizdoje jie sugriovė Baalų aukurus; o atvaizdus, buvusius aukštai virš jų, jis iškirto; giraites ir drožtus atvaizdus bei nulietus atvaizdus jis sutrupino ir pavertė į dulkes, ir išbarstė jas ant kapų tų, kurie jiems aukojo.
5 O kunigų kaulus jis sudegino ant jų aukurų ir apvalė Judą bei Jeruzalę.
6 Ir taip su kirstuvais jis padarė Manaso, Efraimo ir Simeono miestuose iki Naftalio, aplinkui.
7 Ir nugriovęs aukurus bei giraites ir sudaužęs raižytus atvaizdus į dulkes, ir iškirtęs visus stabus visoje Izraelio šalyje, jis sugrįžo į Jeruzalę.
8 Na, o aštuonioliktaisiais savo karaliavimo metais, išvalęs šalį ir namus, jis siuntė Acalijo sūnų Šafaną, miesto valdytoją Maasėją ir metraštininką Joachą, Joahazo sūnų, VIEŠPATIES, savo Dievo, namų remontuoti.
9 Ir atėję pas aukščiausiąjį kunigą Hilkiją, jie perdavė į Dievo namus atneštus pinigus, kuriuos levitai, saugojantys duris, surinko iš Manaso, Efraimo ir iš viso likusio Izraelio, ir iš visos Judos bei Benjamino rankų; ir jie grįžo į Jeruzalę.
10 Ir jie juos įdėjo į rankas darbininkų, prižiūrinčių VIEŠPATIES namus, o jie davė juos darbininkams, dirbantiems VIEŠPATIES namuose, kad suremontuotų ir pataisytų namus;
11 būtent amatininkams ir statytojams jie davė juos, kad nupirktų tašytų akmenų ir medžių sukabinimams ir kad sudėtų grindis namuose, kuriuos Judos karaliai buvo sunaikinę.
12 Ir vyrai ištikimai dirbo darbą; o jų prižiūrėtojai buvo levitai Jahatas ir Obadijas iš merarių sūnų; o Zacharija ir Mešulamas iš kehatų sūnų, kad pastūmėtų tai į priekį; o kiti levitai – visi, kurie mokėjo groti muzikos instrumentais.
13 Taip pat jie vadovavo naštų nešikams ir prižiūrėjo visus dirbančius darbą visokiame tarnavime; o iš levitų buvo raštininkai, pareigūnai ir durininkai.
14 Ir jiems išimant pinigus, atneštus į VIEŠPATIES namus, kunigas Hilkijas rado VIEŠPATIES įstatymo knygą, duotą per Mozę.
15 Ir Hilkijas atsiliepdamas tarė raštininkui Šafanui: „Radau įstatymo knygą VIEŠPATIES namuose“. Ir Hilkijas padavė knygą Šafanui.
16 O Šafanas nunešė knygą karaliui ir parnešė karaliui žinią, sakydamas: „Jie daro viską, kas buvo pavesta tavo tarnams.
17 Ir jie surinko pinigus, rastus VIEŠPATIES namuose, ir juos perdavė į prižiūrėtojų rankas ir darbininkų rankas“.
18 Tada raštininkas Šafanas pranešė karaliui, sakydamas: „Kunigas Hilkijas davė man knygą“. Ir Šafanas skaitė ją karaliaus akivaizdoje.
19 Ir įvyko, kai karalius išgirdo įstatymo žodžius, jis perplėšė savo drabužius.
20 Ir karalius įsakė Hilkijui, Šafano sūnui Ahikamui, Michos sūnui Abdonui, raštininkui Šafanui ir karaliaus tarnui Asajai, sakydamas:
21 „Eikite, pasiklauskite VIEŠPATIES už mane ir už likusiuosius Izraelyje ir Judoje dėl atrastos knygos žodžių; nes didelė VIEŠPATIES rūstybė, kuri yra išlieta ant mūsų, kadangi mūsų tėvai nesilaikė VIEŠPATIES žodžio, kad darytų pagal visa tai, kas parašyta šitoje knygoje“.
22 Ir Hilkijas ir tie, kuriuos karalius buvo paskyręs, nuėjo pas pranašę Huldą, žmoną drabužių saugotojo Šalumo, Hasros sūnaus Tikvato sūnaus (na, o ji gyveno Jeruzalėje, mokymo namuose), ir jie kalbėjo jai apie tai.
23 Ir ji jiems atsakė: „Taip sako VIEŠPATS, Izraelio Dievas: ‘Praneškite vyrui, kuris jus atsiuntė pas mane:
24 „Taip sako VIEŠPATS: Štai aš užleisiu nelaimę ant šitos vietos ir ant jos gyventojų, tai yra visus prakeikimus, užrašytus knygoje, kurią jie perskaitė Judos karaliaus akivaizdoje;
25 nes jie paliko mane ir degino smilkalus kitiems dievams, kad kurstytų mano pyktį visais savo rankų darbais; todėl mano rūstybė bus išlieta ant šitos vietos ir neužges“.
26 O Judos karaliui, kuris jus siuntė pasiklausti VIEŠPATIES, taip jam tarkite: Taip sako VIEŠPATS, Izraelio Dievas dėl žodžių, kuriuos tu girdėjai:
27 Kadangi tavo širdis buvo minkšta ir tu nusižeminai prieš Dievą, girdėdamas jo žodžius prieš šitą vietą ir prieš jos gyventojus, ir kadangi nusižeminai prieš mane, perplėšei savo drabužius ir verkei mano akivaizdoje; tai ir aš tave išgirdau, – sako VIEŠPATS.
28 – Štai aš tave surinksiu prie tavo tėvų, ir tu būsi surinktas į savo kapą ramybėje, ir tavo akys nematys viso to pikto, kurį aš užleisiu ant šitos vietos ir ant jos gyventojų’“. Taigi jie parnešė karaliui žinią.
29 Tada karalius pasiuntęs surinko visus Judos ir Jeruzalės vyresniuosius.
30 Ir karalius nuėjo aukštyn į VIEŠPATIES namus, ir visi Judos žmonės, Jeruzalės gyventojai, kunigai, levitai, visa tauta, dideli ir maži; ir jis skaitė jiems į ausis visus žodžius sandoros knygos, atrastos VIEŠPATIES namuose.
31 Ir karalius, atsistojęs savo vietoje, sudarė sandorą VIEŠPATIES akivaizdoje, vaikščioti paskui VIEŠPATĮ ir laikytis jo įsakymų, jo liudijimų ir jo įstatų visa savo širdimi ir visa savo siela, kad vykdytų sandoros žodžius, užrašytus šitoje knygoje.
32 Ir jis padarė, kad visi, esantys Jeruzalėje ir Benjamine, į ją įstotų. Ir Jeruzalės gyventojai elgėsi pagal Dievo, jų tėvų Dievo, sandorą.
33 Ir Jozijas pašalino visas bjaurybes iš visų šalių, priklausančių Izraelio vaikams, ir padarė, kad visi, esantys Izraelyje, tarnautų VIEŠPAČIUI, jų Dievui. Ir per visas jo dienas jie nepasitraukė nuo sekimo paskui VIEŠPATĮ, savo tėvų Dievą.