2 Chronicles 32
1 Ir Chezekijas išsiuntinėjo visam Izraeliui bei Judai ir taip pat parašė laiškus Efraimui ir Manasui, kad jie ateitų į VIEŠPATIES namus Jeruzalėje švęsti Perėjimo VIEŠPAČIUI, Izraelio Dievui.
2 Nes karalius, jo kunigaikščiai ir visas Jeruzalės susirinkimas susitarė švęsti Perėjimą antrąjį mėnesį.
3 Nes tuo metu jie negalėjo jo švęsti, kadangi kunigai nebuvo pakankamai pasišventę ir tauta nebuvo susirinkusi į Jeruzalę.
4 Ir tas dalykas patiko karaliui ir visam susirinkimui.
5 Taigi jie įsteigė įsaką, kad paskelbtų visame Izraelyje nuo Beer-Šebos iki Dano, kad jie ateitų švęsti Perėjimą VIEŠPAČIUI, Izraelio Dievui, Jeruzalėje; nes jie nebuvo to darę ilgą laiką taip, kaip yra parašyta.
6 Taigi bėgikai su laiškais iš karaliaus ir jo kunigaikščių ėjo per visą Izraelį bei Judą pagal karaliaus įsakymą, sakydami: „Izraelio vaikai, atsigręžkite į VIEŠPATĮ, Abraomo, Izaoko ir Izraelio Dievą, ir jis sugrįš pas jūsų likutį, pabėgusį iš Asirijos karalių rankos.
7 Nebūkite kaip jūsų tėvai ir kaip jūsų broliai, kurie nusižengė prieš VIEŠPATĮ, savo tėvų Dievą, todėl jis juos paliko suniokojimui, kaip jūs matote.
8 Na, o dabar nebūkite kietasprandžiai, kaip buvo jūsų tėvai, bet atiduokite save VIEŠPAČIUI ir įeikite į jo šventovę, kurią jis pašventė per amžius; ir tarnaukite VIEŠPAČIUI savo Dievui, kad nusigręžtų nuo jūsų jo rūstybės įniršis.
9 Nes, jei gręšitės į VIEŠPATĮ, jūsų broliai ir jūsų vaikai ras pasigailėjimą akivaizdoje tų, kurie juos išvedė į nelaisvę, taip, kad jie sugrįš į šitą šalį; nes VIEŠPATS, jūsų Dievas, yra maloningas ir gailestingas ir nenukreips savo veido nuo jūsų, jei sugrįšite pas jį“.
10 Taigi bėgikai ėjo iš miesto į miestą per Efraimo ir Manaso kraštą iki Zebulono; bet juos išjuokė ir tyčiojosi iš jų.
11 Tačiau kai kurie iš Ašero, Manaso ir Zebulono nusižemino ir atvyko į Jeruzalę.
12 Judoje irgi buvo VIEŠPATIES ranka, kad jiems duotų vieną širdį vykdyti karaliaus ir kunigaikščių įsakymą pagal VIEŠPATIES žodį.
13 Ir antrąjį mėnesį susirinko į Jeruzalę daug liaudies švęsti Neraugintos duonos šventės – labai gausus susirinkimas.
14 Ir pakilę jie pašalino Jeruzalėje esančius aukurus ir pašalino visus aukurus smilkalams, ir sumetė juos į Kidrono upelį.
15 Tada jie papjovė Perėjimą antrojo mėnesio keturioliktąją dieną; o kunigai ir levitai susigėdę pasišventė ir atgabeno deginamąsias aukas į VIEŠPATIES namus.
16 Ir jie stovėjo savo vietoje pagal savo būdą, pagal Dievo vyro Mozės įstatymą: kunigai šlakstė kraują, gautą iš levitų rankų.
17 Nes susirinkime buvo daug tokių, kurie nebuvo pašvęsti; todėl levitų pareiga buvo pjauti Perėjimą už kiekvieną nešvarųjį, kad pašvęstų juos VIEŠPAČIUI.
18 Nes tautos daugybė, tai yra daugelis iš Efraimo ir Manaso, Isacharo ir Zebulono, nebuvo apsivalę, tačiau valgė Perėjimą kitaip, negu buvo parašyta. Bet Chezekijas meldėsi už juos, sakydamas: „Gerasis VIEŠPATIE, atleisk kiekvienam,
19 kuris paruošia savo širdį ieškoti Dievo, VIEŠPATIES, savo tėvų Dievo, nors ir nėra apvalytas pagal šventovės apvalymą“.
20 Ir VIEŠPATS išklausė Chezekiją ir išgydė tautą.
21 Ir Izraelio vaikai, esantys Jeruzalėje, septynias dienas šventė Neraugintos duonos šventę su dideliu džiaugsmu; o levitai ir kunigai diena iš dienos gyrė VIEŠPATĮ, giedodami su skambiais instrumentais VIEŠPAČIUI.
22 Ir Chezekijas kalbėjo paguodžiančiai visiems levitams, kurie mokė gero VIEŠPATIES pažinimo; ir jie valgė per šventę septynias dienas, aukodami taikos aukas ir atlikdami išpažinimą VIEŠPAČIUI, savo tėvų Dievui.
23 Ir visas susirinkimas nutarė švęsti kitas septynias dienas; ir jie su džiaugsmu šventė kitas septynias dienas.
24 Nes Judos karalius Chezekijas davė susirinkimui tūkstantį jaučių ir septynis tūkstančius avių; o kunigaikščiai davė susirinkimui tūkstantį jaučių ir dešimt tūkstančių avių; ir didelis kunigų skaičius pašventė save.
25 Ir džiaugėsi visas Judos susirinkimas su kunigais, levitais bei visu susirinkimu, atvykusiu iš Izraelio, ir ateiviai, atvykę iš Izraelio šalies ir gyvenantys Judoje.
26 Taigi buvo didelis džiaugsmas Jeruzalėje; nes nuo Izraelio karaliaus Dovydo sūnaus Saliamono laikų nieko panašaus nėra buvę Jeruzalėje.
27 Paskui kunigai levitai pakilę palaimino tautą; ir jų balsas buvo išgirstas, ir jų malda nuėjo aukštyn į jo šventąją buveinę – į dangų.