2 Chronicles 27
1 Amacijas buvo dvidešimt penkerių metų, kai pradėjo karaliauti, ir dvidešimt devynerius metus karaliavo Jeruzalėje. O jo motinos vardas buvo Jehoadana iš Jeruzalės.
2 Ir jis darė tai, kas buvo teisinga VIEŠPATIES akyse, bet ne tobula širdimi.
3 Na, o kai karalystė jam buvo įtvirtinta, atsitiko, kad jis užmušė savo tarnus, nužudžiusius jo tėvą karalių.
4 Tačiau jų vaikų jis neužmušė, bet padarė, kaip parašyta įstatyme, Mozės knygoje, kur VIEŠPATS įsakė, sakydamas: „Tėvai nemirs dėl vaikų, nei vaikai nemirs dėl tėvų, bet kiekvienas mirs dėl savo paties nuodėmės“.
5 Be to, Amacijas surinko Judą ir paskyrė jiems visoje Judėjoje ir Benjamine tūkstantininkų ir šimtininkų pagal jų tėvų namus; ir jis suskaičiavo juos nuo dvidešimties metų ir vyresnius, ir jų radosi trys šimtai tūkstančių rinktinių vyrų, pajėgių išeiti į karą, galinčių valdyti ietį ir skydą.
6 Jis dar pasamdė iš Izraelio šimtą tūkstančių narsių galiūnų už šimtą talentų sidabro.
7 Bet Dievo vyras atėjo pas jį, sakydamas: „O karaliau, teneina Izraelio kariuomenė su tavimi; nes VIEŠPATS nėra su Izraeliu, tai yra su visais Efraimo vaikais.
8 Bet jei nori eiti, daryk tai, būk stiprus mūšiui; Dievas padarys, kad tu krisi priešo akivaizdoje; nes Dievas turi galią padėti ir pargriauti“.
9 Ir Amacijas tarė Dievo vyrui: „Bet ką mums daryti dėl šimto talentų, kuriuos daviau Izraelio kariuomenei?“ Ir Dievo vyras atsakė: „VIEŠPATS yra pajėgus tau duoti daug daugiau negu tai“.
10 Tada Amacijas atskyrė juos, tai yra kariuomenę, kuri buvo atvykusi pas jį iš Efraimo, kad grįžtų į namus; todėl jų pyktis labai užsidegė prieš Judą, ir jie grįžo į namus labai supykę.
11 Ir Amacijas sustiprėjęs išvedė savo tautą ir nuėjo į Druskos slėnį, ir išmušė dešimt tūkstančių Seyro vaikų.
12 O kitus dešimt tūkstančių, išlikusių gyvų, Judos vaikai išvedė į nelaisvę, užvedė juos ant uolos viršūnės ir numetė juos nuo uolos viršūnės, kad jie visi sutrupėjo į gabalus.
13 Bet kariuomenės kariai, kuriuos Amacijas pasiuntė atgal, kad jie neitų su juo į mūšį, užpuolė Judos miestus nuo Samarijos iki Bet-Horono ir išmušė iš jų tris tūkstančius, ir paėmė daug grobio.
14 Na, o Amacijui parvykus po edomiečių žudynių, įvyko, kad jis pargabeno Seyro vaikų dievų ir pastatė juos savo dievais, ir prieš juos lenkėsi, ir degino jiems smilkalus.
15 Todėl VIEŠPATIES rūstybė užsidegė prieš Amaciją, ir jis pasiuntė pas jį pranašą, kuris jam tarė: „Kodėl ieškojai tos tautos dievų, kurie negalėjo išgelbėti savo pačių tautos iš tavo rankos?“
16 Ir įvyko, kai jis jam kalbėjo, karalius jam tarė: „Ar tu paskirtas karaliaus patarėju? Liaukis; kodėl turėtum būti sumuštas?“ Tada pranašas paliovęs tarė: „Aš žinau, kad Dievas yra nusprendęs tave sunaikinti, nes tu tai padarei ir nepaklausei mano patarimo“.
17 Tada Judos karalius Amacijas pasitaręs siuntė Jehuvo sūnaus Jehoachazo sūnui Joašui, Izraelio karaliui, sakydamas: „Eikš, pažiūrėkime vienas kitam į veidą“.
18 O Izraelio karalius Joašas pasiuntė Judos karaliui Amacijui, sakydamas: „Usnis, esanti Libane, siuntė Libane esančiam kedrui, sakydama: ‘Duok mano sūnui savo dukterį į žmonas’; ir praėjo Libane esantis laukinis žvėris ir sumindė usnį.
19 Tu sakai: ‘Štai aš sumušiau edomiečius’; ir tavo širdis aukština tave, kad girtumeisi; dabar pasilik namie; kodėl turėtum įsivelti, kad sau pakenktum, idant kristum tu pats ir Juda su tavimi?“
20 Bet Amacijas nepaklausė; nes tai atėjo iš Dievo, kad jis juos atiduotų į jų priešų rankas, kadangi jie ieškojo Edomo dievų.
21 Taigi Izraelio karalius Joašas ėjo aukštyn; jis ir Judos karalius Amacijas pasimatė vienas su kitu veidais Bet-Šemeše, priklausančiame Judai.
22 Ir Juda buvo nugalėta Izraelio, ir jie kiekvienas pabėgo į savo palapines.
23 O Izraelio karalius Joašas sučiupo Judos karalių Amaciją, Jehoachazo sūnaus Joašo sūnų, Bet-Šemeše ir jį atvedė į Jeruzalę, ir nugriovė Jeruzalės sieną nuo Efraimo vartų iki Kampo vartų, keturis šimtus uolekčių.
24 Ir jis paėmė visą auksą, sidabrą ir visus indus, rastus Dievo namuose pas Obed-Edomą, ir karaliaus namų lobius, ir taip pat įkaitus ir sugrįžo į Samariją.
25 O Judos karaliaus Joašo sūnus Amacijas po Izraelio karaliaus Jehoachazo sūnaus Joašo mirties gyveno penkiolika metų.
26 Na, o kiti Amacijo darbai, pirmieji ir paskutinieji, štai argi jie nėra užrašyti Judos ir Izraelio karalių knygoje?
27 Na, o po to laiko, kai Amacijas nusuko į šoną nuo sekimo paskui VIEŠPATĮ, jie surengė prieš jį sąmokslą Jeruzalėje; ir jis pabėgo į Lachišą; bet, pasiuntę jam iš paskos į Lachišą, jie ten jį nužudė.
28 Ir pargabeno jį ant žirgų ir palaidojo prie jo tėvų Judos mieste.