2 Chronicles 2
1 Ir Rehoboamas nuvyko į Šechemą; nes visas Izraelis buvo atėjęs į Šechemą, kad padarytų jį karaliumi.
2 Ir įvyko, kai Nebato sūnus Jeroboamas, būdamas Egipte, kur buvo pabėgęs nuo karaliaus Saliamono, tai išgirdo, Jeroboamas sugrįžo iš Egipto.
3 Ir jie pasiuntė ir jį pakvietė. Taigi Jeroboamas ir visas Izraelis atėjo ir kalbėjo Rehoboamui, sakydami:
4 „Tavo tėvas padarė mūsų jungą sunkų; taigi dabar šiek tiek palengvink savo tėvo sunkią vergiją ir jo sunkų jungą, kurį jis mums uždėjo, ir mes tau tarnausime“.
5 O jis jiems tarė: „Po trijų dienų sugrįžkite pas mane“. Ir tauta išėjo.
6 Ir karalius Rehoboamas tarėsi su senesniaisiais, kurie stovėjo jo tėvo Saliamono akivaizdoje, kol jis dar buvo gyvas, sakydamas: „Ką man patarsite, kad atsakyčiau šitai tautai?“
7 Ir jie jam tarė, sakydami: „Jei būsi malonus šitai tautai, jiems įtiksi ir jiems kalbėsi gerus žodžius, jie bus tavo tarnai per amžius“.
8 Bet jis atsisakė patarimo, kurį jam davė senesnieji, ir tarėsi su jaunuoliais, kurie buvo užaugę su juo, kurie stovėjo jo akivaizdoje.
9 Ir jis jiems tarė: „Ką mums patarsite, kad atsakytume šitai tautai, kuri man kalbėjo, sakydama: ‘Šiek tiek palengvink jungą, kurį mums uždėjo tavo tėvas’?“
10 O tie jaunuoliai, kurie buvo užaugę su juo, jam kalbėjo, sakydami: „Taip atsakyk tautai, kuri tau kalbėjo, sakydama: ‘Tavo tėvas padarė mūsų jungą sunkų, bet tu jį mums šiek tiek palengvink’; taip jiems sakyk: ‘Mano mažasis pirštas bus storesnis už mano tėvo strėnas.
11 Kadangi mano tėvas jums uždėjo sunkų jungą, aš dar daugiau uždėsiu ant jūsų jungo; mano tėvas jus baudė botagais, bet aš jus bausiu skorpionais“.
12 Taigi trečią dieną Jeroboamas ir visa tauta atėjo pas Rehoboamą, kaip karalius liepė, sakydamas: „Sugrįškite pas mane trečią dieną“.
13 Ir karalius jiems šiurkščiai atsakė; ir karalius Rehoboamas atsisakė senesniųjų patarimo
14 ir atsakė jiems pagal jaunuolių patarimą, sakydamas: „Mano tėvas padarė jūsų jungą sunkų, bet aš prie jo pridėsiu; mano tėvas baudė jus botagais, bet aš jus bausiu skorpionais“.
15 Taip karalius nepaklausė tautos; nes tas dalykas buvo iš Dievo, kad VIEŠPATS įvykdytų savo žodį, kurį jis kalbėjo per šilojiečio Ahijos ranką Nebato sūnui Jeroboamui.
16 Ir visam Izraeliui pamačius, kad karalius nenorėjo jų klausyti, tauta atsakė karaliui, sakydama: „Kokią gi dalį mes turime Dovyde? Mes neturime paveldo Jesės sūnuje; kiekvienas į savo palapines, o Izraeli; o dabar žiūrėk savo namus, Dovydai“. Taip visas Izraelis nuėjo į savo palapines.
17 Bet Izraelio vaikams, gyvenantiems Judos miestuose, karaliavo Rehoboamas.
18 Tada karalius Rehoboamas pasiuntė Hadoramą, duoklės prižiūrėtoją; o Izraelio vaikai jį užmėtė akmenimis, jog jis mirė. Bet karalius Rehoboamas skubiai įlipo į savo vežimą, kad pabėgtų į Jeruzalę.
19 Ir Izraelis iki šios dienos maištavo prieš Dovydo namus.