2 Chronicles 17
1 Tauta naikino tautą, ir miestas miestą; nes Dievas kėlė jiems nerimą visomis nelaimėmis.
2 Taigi būkite stiprūs ir tenenusilpsta jūsų rankos; nes bus atmokėta už jūsų darbą“.
3 Ir kai Asa išgirdo šituos žodžius ir pranašo Odedo pranašystę, jis įsidrąsino ir pašalino pasibjaurėtinus stabus iš visos Judos ir Benjamino šalies, ir iš miestų, kuriuos jis buvo paėmęs iš Efraimo kalno, ir atnaujino VIEŠPATIES aukurą, esantį prieš VIEŠPATIES prieangį.
4 Ir jis surinko visą Judą, Benjaminą ir su jais ateivius iš Efraimo, Manaso ir Simeono; nes gausiai jų iš Izraelio persimetė pas jį, kai jie pamatė, kad VIEŠPATS, jo Dievas, buvo su juo.
5 Taigi jie susirinko į Jeruzalę trečią mėnesį, penkioliktais Asos karaliavimo metais.
6 Ir tuo pačiu metu jie aukojo VIEŠPAČIUI iš to grobio, kurį jie buvo atsigabenę, septynis šimtus jaučių ir septynis tūkstančius avių.
7 Ir jie įstojo į sandorą, kad ieškos VIEŠPATIES, savo tėvų Dievo, visa savo širdimi ir visa savo siela;
8 o kas neieškos VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, tas bus užmuštas – ar mažas ar didelis, ar vyras ar moteris.
9 Ir jie prisiekė VIEŠPAČIUI garsiu balsu ir šauksmais, trimitais ir kornetais.
10 Ir visa Juda džiaugėsi priesaika; nes jie buvo prisiekę visa savo širdimi ir jo ieškojo visu savo troškimu; ir jis buvo jų surastas; ir VIEŠPATS jiems davė poilsį iš visų pusių.
11 Taipogi ir karaliaus Asos motiną Maaką jis pašalino, kad ji nebūtų karalienė, nes ji buvo padariusi giraitėje stabą; ir Asa nukirto jos stabą ir sutrypęs jį sudegino jį prie Kidrono upelio.
12 Bet aukštumos nebuvo pašalintos iš Izraelio; tačiau Asos širdis buvo tobula per visas jo dienas.
13 Ir jis atgabeno į Dievo namus savo tėvo pašvęstus daiktus ir savo paties pašvęstus daiktus: sidabrą, auksą ir indus.
14 Ir nebebuvo karo iki trisdešimt penktųjų Asos karaliavimo metų.