1 Samuel 15
1 Samuelis dar tarė Sauliui: „VIEŠPATS mane siuntė tavęs patepti, kad būtum karaliumi jo tautai, Izraeliui; taigi dabar klausyk VIEŠPATIES žodžių balso.
2 Taip sako kariuomenių VIEŠPATS: ‘Aš atsiminiau tai, ką Amalekas padarė Izraeliui, kaip jis tykojo jo kelyje, kai tas ėjo aukštyn iš Egipto.
3 Eik dabar, sumušk Amaleką ir visiškai sunaikink viską, ką jie turi, ir jų nesigailėk; bet išžudyk tiek vyrus, tiek moteris, kūdikius ir žinduklius, jaučius ir avis, kupranugarius ir asilus’“.
4 Ir Saulius surinko tautą ir juos suskaičiavo Telaime, du šimtus tūkstančių pėstininkų ir dešimt tūkstančių Judos vyrų.
5 Ir Saulius atėjo į Amaleko miestą ir tykojo slėnyje.
6 Ir Saulius pasakė kenitams: „Eikite, pasitraukite, eikite žemyn iš amalekiečių tarpo, kad nesunaikinčiau jūsų su jais; nes jūs parodėte gerumą visiems Izraelio vaikams, kai jie atėjo aukštyn iš Egipto“. Taip kenitai pasitraukė iš amalekiečių tarpo.
7 Ir Saulius mušė amalekiečius, nuo Havilos einant iki Šūro, esančio priešais Egiptą.
8 Ir jis paėmė amalekiečių karalių Agagą gyvą, o visą tą tautą visiškai sunaikino kalavijo ašmenimis.
9 Bet Saulius ir tauta pasigailėjo Agago ir geriausių avių bei jaučių, ir peniukšlių, ir avinėlių, ir visko, kas buvo gera, ir nenorėjo jų visiškai sunaikinti; bet viską, kas buvo bjauru ir atmestina, tai jie visiškai sunaikino.
10 Tada VIEŠPATIES žodis atėjo Samueliui, sakydamas:
11 „Gailiuosi, kad paskyriau Saulių būti karaliumi; nes jis nusigręžė nuo sekimo paskui mane ir neįvykdė mano įsakymų“. Ir tai nuliūdino Samuelį; ir jis šaukėsi VIEŠPATIES visą naktį.
12 Ir Samueliui anksti rytą atsikėlus Sauliaus pasitikti, Samueliui buvo pranešta, sakant: „Saulius atėjo į Karmelį, ir štai jis pastatė sau vietą ir pavaikščiojęs nuėjo toliau ir atėjo žemyn į Gilgalą“.
13 Ir Samuelis atėjo pas Saulių; ir Saulius jam tarė: „Būk VIEŠPATIES palaimintas; aš įvykdžiau VIEŠPATIES įsakymą“.
14 O Samuelis tarė: „Tai ką reiškia šitas avių bliovimas mano ausyse ir jaučių baubimas, kurį aš girdžiu?“
15 Ir Saulius tarė: „Iš amalekiečių jie atvedė juos; nes tauta pasigailėjo geriausių iš avių ir jaučių, kad aukotų VIEŠPAČIUI, tavo Dievui; o visa kita mes visiškai sunaikinome“.
16 Tada Samuelis tarė Sauliui: „Palauk, o aš tau pasakysiu, ką VIEŠPATS šiąnakt man kalbėjo“. Ir jis jam tarė: „Kalbėk“.
17 Ir Samuelis tarė: „Kai buvai mažas savo akyse, argi nebuvai paskirtas Izraelio genčių galva, ir argi VIEŠPATS tavęs nepatepė Izraelio karaliumi?
18 Ir VIEŠPATS tave siuntė į kelionę ir tarė: ‘Eik ir visiškai sunaikink tuos nusidėjėlius amalekiečius ir kovok prieš juos, kol jie bus sunaikinti.
19 Tai kodėl nepaklusai VIEŠPATIES balsui, bet nulėkei prie grobio ir padarei pikta VIEŠPATIES akyse?“
20 O Saulius tarė Samueliui: „Taip, aš paklusau VIEŠPATIES balsui ir ėjau keliu, kuriuo VIEŠPATS mane siuntė, ir atvedžiau Amaleko karalių Agagą, o amalekiečius visiškai sunaikinau.
21 Bet tauta paėmė iš grobio avių ir jaučių, geriausių iš to, kas turėjo būti visiškai sunaikinta, kad aukotų VIEŠPAČIUI, tavo Dievui, Gilgale“.
22 O Samuelis tarė: „Argi VIEŠPATS gėrisi deginamosiomis aukomis ir kitomis aukomis taip didžiai, kaip ir paklusnumu VIEŠPATIES žodžiui? Štai paklusti yra geriau už auką, ir klausyti yra geriau už avinų taukus.
23 Nes maištavimas yra kaip raganavimo nuodėmė, o užsispyrimas – kaip neteisybė ir stabmeldystė. Kadangi tu atmetei VIEŠPATIES žodį, tai ir jis tave atmetė, kad nebūtum karaliumi“.
24 Ir Saulius tarė Samueliui: „Aš nusidėjau; nes nusižengiau VIEŠPATIES įsakymui ir tavo žodžiams; nes aš bijojau tautos ir paklusau jų balsui.
25 Todėl dabar, meldžiu tave, atleisk mano nuodėmę ir grįžk su manimi, kad pagarbinčiau VIEŠPATĮ“.
26 O Samuelis tarė Sauliui: „Negrįšiu su tavimi; nes tu atmetei VIEŠPATIES žodį, o VIEŠPATS atmetė tave, kad nebūtum karaliumi Izraeliui“.
27 Ir Samueliui apsisukus eiti šalin, jis nutvėrė jo apsiausto skverną, ir tas suplyšo.
28 O Samuelis jam tarė: „VIEŠPATS šią dieną atplėšė nuo tavęs Izraelio karalystę ir davė ją tavo artimui, geresniam už tave.
29 Be to, Izraelio Stiprybė nemeluos ir nepersigalvos; nes jis ne žmogus, kad persigalvotų“.
30 Tada jis tarė: „Aš nusidėjau; tačiau dabar, meldžiu tave, pagerbk mane mano tautos vyresniųjų akivaizdoje ir Izraelio akivaizdoje ir grįžk su manimi, kad pagarbinčiau VIEŠPATĮ, tavo Dievą“.
31 Taigi Samuelis grįžo paskui Saulių; o Saulius pagarbino VIEŠPATĮ.
32 Tada Samuelis tarė: „Atveskite čia pas mane amalekiečių karalių Agagą“. O Agagas atėjo pas jį tyliai. Ir Agagas sakė: „Tikrai mirties kartumas praėjęs“.
33 O Samuelis tarė: „Kaip tavo kalavijas padarė moteris bevaikes, taip ir tavo motina bus bevaikė tarp moterų“. Ir Samuelis sukapojo Agagą į gabalus VIEŠPATIES akivaizdoje Gilgale.
34 Paskui Samuelis nuėjo į Ramą; o Saulius nuėjo aukštyn į savo namus, į Sauliaus Gibėją.
35 Ir Samuelis daugiau nebeatėjo pasimatyti su Sauliumi iki savo mirties dienos; tačiau Samuelis liūdėjo dėl Sauliaus; o VIEŠPATS gailėjosi, kad buvo padaręs Saulių Izraelio karaliumi.