1 Samuel 10
1 Paskui Samuelis paėmė aliejaus buteliuką ir išliejo jį jam ant galvos, pabučiavo jį ir tarė: „Ar tai ne dėl to, kad VIEŠPATS tave patepė būti vadu jo paveldui?
2 Šiandien nuo manęs nuėjęs, tu užtiksi du vyrus prie Rachelės kapo, Benjamino ribose, Celcache; ir jie tau sakys: ‘Atsirado asilai, kurių ėjai ieškoti; ir štai tavo tėvas nebesirūpina asilais, bet sielojasi dėl jūsų, sakydamas: Ką darysiu dėl savo sūnaus?’
3 Paskui eidamas iš ten toliau, tu ateisi į Taboro lygumą, ir ten tave sutiks trys vyrai, einantys aukštyn pas Dievą į Bet-Elį: vienas trimis ožiukais nešinas, kitas trimis duonos kepalais nešinas, o kitas vyno indu nešinas;
4 ir jie tave pasveikins ir tau duos du duonos kepalus; kuriuos tu imk iš jų rankų.
5 Po to tu ateisi į Dievo kalvą, kur yra filistinų įgula; ir įvyks, kai įeisi ten į miestą, sutiksi būrį pranašų, ateinančių žemyn nuo aukštumos su psalteriais, būgneliais, dūdomis ir arfomis jų priešakyje; ir jie pranašaus;
6 ir VIEŠPATIES Dvasia ateis ant tavęs, ir tu pranašausi su jais, ir tapsi kitu žmogumi.
7 Ir tebūna, kai šitie ženklai tau ateis, daryk, kaip tau pasitarnaus galimybė; nes Dievas yra su tavimi.
8 Ir eik žemyn pirma manęs į Gilgalą; o štai aš ateisiu žemyn pas tave aukoti deginamųjų aukų ir aukoti taikos aukojimų aukų; septynias dienas lauk, kol ateisiu pas tave ir tau nurodysiu, ką tu turi daryti“.
9 Ir buvo, kai jis pasuko savo nugarą eiti nuo Samuelio, Dievas jam davė kitą širdį; ir visi šitie ženklai įvyko tą dieną.
10 Ir kai jie atėjo ten prie kalvos, štai jį pasitiko pranašų būrys; ir ant jo atėjo Dievo Dvasia, ir jis pranašavo tarp jų.
11 Ir įvyko, kai visi, kurie jį anksčiau pažinojo, pamatė jį pranašaujant tarp pranašų, tada tautoje sakė vienas kitam: „Kas gi tai, kas atsitiko Kišo sūnui? Ar ir Saulius tarp pranašų?“
12 Ir vienas iš tos pačios vietos atsiliepdamas tarė: „O kas yra jų tėvas?“ Todėl tai tapo patarle: „Ar ir Saulius tarp pranašų?“
13 Ir baigęs pranašauti, jis atėjo į aukštumą.
14 Ir Sauliaus dėdė tarė jam ir jo tarnui: „Kur buvote nuėję?“ O jis tarė: „Asilų ieškoti; ir matydami, kad jų niekur nėra, mes atėjome pas Samuelį“.
15 Ir Sauliaus dėdė tarė: „Meldžiu tave, papasakok man, ką jums sakė Samuelis“.
16 Ir Saulius tarė savo dėdei: „Jis mums tiesiai pasakė, kad asilai atsiradę“. Bet apie karalystės dalyką, apie kurį Samuelis kalbėjo, jis jam nepasakojo.
17 O Samuelis sušaukė tautą pas VIEŠPATĮ į Micpę;
18 ir sakė Izraelio vaikams: „Taip sako VIEŠPATS, Izraelio Dievas: Aš išvedžiau Izraelį aukštyn iš Egipto ir jus išgelbėjau iš egiptiečių rankos ir iš visų karalysčių rankos ir iš tų, kurie jus engė;
19 o jūs šią dieną atmetėte savo Dievą, kuris pats jus išgelbėjo iš visų jūsų nelaimių ir jūsų suspaudimų; ir jūs jam sakėte: ‘Ne, paskirk mums karalių’. Taigi dabar stokite VIEŠPATIES akivaizdoje savo gentimis ir savo tūkstančiais“.
20 Ir kai Samuelis liepė prieiti visoms Izraelio gentims, buvo paimta Benjamino gentis.
21 Kai jis liepė prieiti Benjamino genčiai jų šeimomis, buvo paimta Matrio šeima ir buvo paimtas Kišo sūnus Saulius; o kai jie ieškojo jo, nebuvo galima jo rasti.
22 Todėl jie toliau teiravosi VIEŠPATIES, ar tas vyras dar čia ateis. O VIEŠPATS atsakė: „Štai jis pasislėpęs tarp daiktų“.
23 Ir nubėgę jie atvedė jį iš ten; ir atsistojęs tautos tarpe, jis nuo pečių į viršų buvo aukštesnis už bet kurį iš tautos.
24 Ir Samuelis tarė visai tautai: „Ar matote tą, kurį VIEŠPATS išsirinko, kad nėra jam lygaus visoje tautoje?“ Ir visa tauta šaukė ir tarė: „Tegyvuoja karalius“.
25 Tada Samuelis išdėstė tautai karalystės būdą ir surašė tai į knygą, ir padėjo tai VIEŠPATIES akivaizdoje. Ir Samuelis paleido visą tautą, kiekvieną į savo namus.
26 O Saulius irgi ėjo namo į Gibėją; ir su juo ėjo būrys vyrų, kurių širdis Dievas buvo palietęs.
27 Bet Belialo vaikai sakė: „Kaip šitas mus išgelbės?“ Ir jie paniekino jį ir jam neatnešė dovanų. Bet jis išsilaikė ramus.