1 Samuel 1
1 Na, o buvo vienas vyras iš Ramataim-Cofimo, iš Efraimo kalno, kurio vardas buvo Elkana, Cūfo sūnaus Tohuvo sūnaus Elihuvo sūnaus Jerohamo sūnus, efratietis;
2 ir jis turėjo dvi žmonas: vienos vardas buvo Ona, o kitos vardas – Penina; Penina turėjo vaikų, bet Ona neturėjo vaikų.
3 Ir tas vyras kasmet eidavo aukštyn iš savo miesto garbinti ir aukoti kariuomenių VIEŠPAČIUI Šilojuje. Ir ten buvo du Elio sūnūs, Hofnis ir Finehasas, VIEŠPATIES kunigai.
4 Ir kuomet buvo laikas, kai Elkana aukojo, jis davė dalis savo žmonai Peninai ir visiems jos sūnums bei jos dukterims;
5 bet Onai jis davė prideramą dalį; nes jis mylėjo Oną; bet VIEŠPATS uždarė jos įsčias.
6 Ir jos priešininkė taip pat ją labai kurstė, kad ją suerzintų, kadangi VIEŠPATS buvo užrakinęs jos įsčias.
7 O kai jis taip darydavo kas metai, kada ji eidavo aukštyn į VIEŠPATIES namus, anoji taip ją kurstydavo; todėl ji verkdavo ir nevalgydavo.
8 Tada jos vyras Elkana jai tarė: „Ona, kodėl verki ir kodėl nevalgai? Ko liūdi tavo širdis? Argi aš nesu tau geresnis už dešimtį sūnų?“
9 Taigi jiems pavalgius ir jiems atsigėrus Šilojuje, Ona atsikėlė. Na, o kunigas Elis sėdėjo krėsle prie VIEŠPATIES šventyklos staktos.
10 O ji buvo apkartusia siela ir meldėsi VIEŠPAČIUI ir labai verkė.
11 Ir ji davė įžadą, sakydama: „O, kariuomenių VIEŠPATIE, jei tikrai pažvelgsi į savo tarnaitės sielvartą, mane atsiminsi ir nepamirši savo tarnaitės, bet duosi savo tarnaitei vyriškos lyties vaiką, tai aš jį duosiu VIEŠPAČIUI per visas jo gyvenimo dienas, ir skustuvas neužeis ant jo galvos“.
12 Ir įvyko, kai ji pasiliko besimelsdama VIEŠPATIES akivaizdoje, Elis stebėjo jos burną.
13 Na, o Ona kalbėjo savo širdyje; tik jos lūpos judėjo, bet jos balso nesigirdėjo; todėl Elis pamanė ją esant girtą.
14 Ir Elis tarė jai: „Kaip ilgai būsi girta? Pašalink savo vyną nuo savęs“.
15 O Ona atsakydama tarė: „Ne, mano viešpatie, aš esu sielvartingos dvasios moteris; aš negėriau nei vyno, nei stipraus gėrimo, bet išliejau savo sielą VIEŠPATIES akivaizdoje.
16 Nelaikyk savo tarnaitės Belialo dukterimi, nes iš gausos savo nusiskundimo ir sielvarto iki šiol kalbėjau“.
17 Tada Elis atsakė ir tarė: „Eik ramybėje; o Izraelio Dievas patenkins tavo prašymą, ko tu jo prašei“.
18 Ir ji tarė: „Teranda tavo tarnaitė malonę tavo akyse“. Taip ta moteris nuėjo savo keliu ir valgė, ir jos veidas nebebuvo liūdnas.
19 Ir anksti rytą atsikėlę ir pagarbinę VIEŠPATIES akivaizdoje, jie grįžo ir atėjo į savo namus, į Ramą; ir Elkana pažino savo žmoną Oną; ir VIEŠPATS atsiminė ją.
20 Taigi įvyko, kai praėjo laikas po Onos pastojimo, ji pagimdė sūnų ir praminė jį Samuelio vardu, sakydama: „Nes iš VIEŠPATIES jo prašiau“.
21 O tas vyras Elkana su visais savo namais ėjo aukštyn aukoti VIEŠPAČIUI metinę auką ir savo įžadą.
22 Bet Ona nėjo aukštyn; nes ji sakė savo vyrui: „ Aš neisiu aukštyn, iki vaikas bus nujunkytas, ir paskui jį nuvesiu, kad jis pasirodytų VIEŠPATIES akivaizdoje ir ten pasiliktų per amžius“.
23 O jos vyras Elkana jai tarė: „Daryk, kaip tau atrodo gerai; pasilik, iki būsi jį nujunkiusi; tik VIEŠPATS teįtvirtina savo žodį“. Taip ta moteris pasiliko ir žindė savo sūnų, kol jį nujunkė.
24 O kai ji buvo jį nujunkiusi, pasiėmė jį su savimi, su trimis jaučiais, viena efa miltų ir vyno indu, ir atvedė jį į VIEŠPATIES namus Šilojuje; o vaikas buvo jaunutėlis.
25 Ir jie papjovė jautį ir atvedė vaiką pas Elį.
26 Ir ji tarė: „O, mano viešpatie, kaip tavo siela gyva, mano viešpatie, aš esu ta moteris, kuri čia stovėjo šalia tavęs, melsdamasi VIEŠPAČIUI.
27 Šito vaiko aš meldžiau; ir VIEŠPATS patenkino mano prašymą, ko jo prašiau;
28 todėl ir aš paskolinau jį VIEŠPAČIUI; kol jis gyvens, jis bus paskolintas VIEŠPAČIUI“. Ir jis ten garbino VIEŠPATĮ.