1 Peter 2
1 Todėl atidėję visokią piktybę ir visokią klastą, ir veidmainystes, ir pavydus, ir visas piktas kalbas,
2 kaip naujai gimę kūdikiai trokškite žodžio tyro pieno, kad juo augtumėte;
3 jei tik paragavote, kad Viešpats maloningas.
4 Prie kurio ateidami, kaip prie gyvojo akmens, žmonių, tiesa, atmesto, bet Dievo išrinkto ir brangaus,
5 jūs irgi, kaip gyvi akmenys, esate statomi dvasiniai namai, šventa kunigystė, kad aukotumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų.
6 Todėl yra ir Rašte: „Štai dedu Sione kertinį akmenį, išrinktą, brangų: ir tas, kuris į jį tiki, nebus sugėdintas“.
7 Todėl jums, kurie tikite, jis yra brangus; bet neklusniesiems tas akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu
8 ir suklupimo akmeniu, ir papiktinimo uola – tiems, kurie suklumpa ties žodžiu, būdami neklusnūs; tam jie ir skirti.
9 Bet jūs esate išrinktoji giminė, karališka kunigystė, šventa tauta, nuosava tauta; kad skelbtumėte gyrių to, kuris jus pašaukė iš tamsybės į savo nuostabią šviesą;
10 kurie praeityje nebuvote tauta, bet dabar esate Dievo tauta; kurie nebuvote įgiję gailestingumo, bet dabar įgijote gailestingumą.
11 Brangiai mylimi, maldauju jus kaip ateivius ir keliautojus: susilaikykite nuo kūniškų geismų, kurie kovoja prieš sielą;
12 būdami doros elgsenos tarp pagonių, kad už tai, už ką apkalba jus kaip piktadarius, per jūsų gerus darbus, kuriuos matys, jie šlovintų Dievą aplankymo dienoje.
13 Pakluskite kiekvienam žmogaus potvarkiui Viešpaties labui: ar tai būtų karaliui, kaip aukščiausiam,
14 ar valdytojams, kaip jo pasiųstiems bausti piktadarius ir pagirti geradarius.
15 Nes tokia yra Dievo valia, kad gera darydami nutildytumėte kvailų žmonių nežinojimą;
16 kaip laisvi, o nesinaudojantys laisve kaip piktybės priedanga, bet kaip Dievo tarnai.
17 Gerbkite visus. Mylėkite broliją. Bijokite Dievo. Gerbkite karalių.
18 Tarnai, būkite pavaldūs savo šeimininkams su visa baime; ne tik geriems ir švelniems, bet ir atžagariems.
19 Nes tai verta padėkos, jei kas dėl sąžinės Dievui pakenčia sielvartą neteisėtai kentėdamas.
20 Nes koks gi tai yra gyrius, jei esate kantrūs kai esate mušami už savo nusižengimus? Bet jei darydami gera ir už tai kentėdami esate kantrūs, tai yra priimtina Dievui.
21 Nes tam jūs buvote pašaukti, kadangi ir Kristus kentėjo už mus, palikdamas mums pavyzdį, kad sektumėte jo pėdomis;
22 kuris nepadarė nuodėmės, nei nebuvo rasta jo burnoje klastos;
23 kuris keikiamas neatsakė keiksmu; kentėdamas jis negrasino; bet patikėjo save tam, kuris teisiai teisia;
24 jis pats užnešė mūsų nuodėmes savo kūne ant medžio, kad mes, mirę nuodėmėms, gyventume teisumui – jo rėžiais jūs buvote išgydyti.
25 Nes jūs buvote kaip klaidžiojančios avys; bet dabar sugrįžote pas savo sielų Ganytoją ir Vyskupą.