Bible

1 Ir jo tarnai jam tarė: „Štai mes girdėjome, kad Izraelio namų karaliai yra gailestingi karaliai; meldžiu tave, užsidėkime ašutines ant strėnų bei virves ant galvų ir išeikime pas Izraelio karalių; galbūt jis išsaugos tavo gyvybę“. 2 Taigi apsijuosę strėnas ašutinėmis ir užsidėję ant galvų virves, jie atėjo pas Izraelio karalių ir tarė: „Tavo tarnas Ben-Hadadas sako: ‘Palik, meldžiu tave, mane gyvą’“. Ir jis tarė: „Ar jis dar gyvas? Jis yra mano brolis“. 3 Na, o tie vyrai stropiai stebėjo, koks dalykas iš jo išeis, ir skubiai tai pagavo; ir jie tarė: „Tavo brolis Ben-Hadadas“. Tada jis tarė: „Eikite, atveskite jį“. Tada Ben-Hadadas išėjo pas jį; ir jis įlaipino jį į vežimą. 4 Ir Ben-Hadadas jam tarė: „Miestus, kuriuos mano tėvas atėmė iš tavo tėvo, aš grąžinsiu; ir tu pasidaryk sau gatvių Damaske, kaip mano tėvas padarė Samarijoje“. Tada Ahabas tarė: „Aš tave paleisiu su šia sandora“. Taigi jis sudarė su juo sandorą ir jį paleido. 5 Ir vienas vyras iš pranašų sūnų tarė savo artimui VIEŠPATIES žodžiu: „Mušk mane, meldžiu tave“. O tas vyras atsisakė jį mušti. 6 Tada jis jam tarė: „Kadangi nepaklusai VIEŠPATIES balsui, štai kai tik nueisi nuo manęs, liūtas tave nužudys“. Ir jam tik nuėjus nuo jo, jį užtiko liūtas ir papjovė. 7 Tada užtikęs kitą vyrą, jis tarė: „Mušk mane, meldžiu tave“. Ir tas vyras taip jį mušė, kad mušdamas jį sužeidė. 8 Taigi tas pranašas išėjo ir laukė prie kelio karaliaus, užsimaskavęs savo veidą pelenais. 9 Ir karaliui praeinant, jis šaukė karaliui ir tarė: „Tavo tarnas išėjo į mūšio vidurį; ir štai žmogus pasuko į šalį ir atvedė pas mane vyrą, ir tarė: ‘Saugok šitą vyrą; jei kokiu nors būdu jis dings, tada tavo gyvybė bus už jo gyvybę, arba turėsi sumokėti talentą sidabro. 10 Ir kai tavo tarnas buvo užsiėmęs šen bei ten, jis dingo“. Ir Izraelio karalius jam tarė: „Toks tau bus teismas; tu pats tai nusprendei“. 11 Ir jis skubiai nusibraukė pelenus nuo veido; ir Izraelio karalius jį atpažino, kad jis iš pranašų. 12 Ir jis tarė jam: „Taip sako VIEŠPATS: ‘Kadangi paleidai iš savo rankos vyrą, kurį paskyriau visiškam sunaikinimui, tavo gyvybė bus už jo gyvybę ir tavo tauta už jo tautą“. 13 Ir Izraelio karalius ėjo į savo namus liūdnas ir nepatenkintas, ir atvyko į Samariją.