Bible

1 Ir Saliamonas susigiminiavo su faraonu, Egipto karaliumi, ir ėmė faraono dukterį, ir atvedė ją į Dovydo miestą, kol pabaigė statyti savo namus, VIEŠPATIES namus ir Jeruzalės sieną aplinkui. 2 Tauta vis dar aukojo aukštumose, nes iki tų dienų nebuvo pastatyti namai VIEŠPATIES vardui. 3 O Saliamonas mylėjo VIEŠPATĮ, vaikščiodamas savo tėvo Dovydo įstatais; išskyrus tai, kad jis aukojo ir degino smilkalus aukštumose. 4 Ir nuėjo karalius į Gibeoną, kad ten aukotų; nes tai buvo didi aukštuma; tūkstantį deginamųjų aukų Saliamonas paaukojo ant to aukuro. 5 Gibeone VIEŠPATS naktį pasirodė Saliamonui sapne; ir Dievas tarė: „Prašyk, ką turėčiau tau duoti“. 6 Ir Saliamonas tarė: „Tu parodei savo tarnui Dovydui, mano tėvui, didelį gailestingumą pagal tai, kaip jis vaikščiojo tavo akivaizdoje tiesoje, teisume ir tiesumu širdies su tavimi; ir tu jam išlaikei šitą didelį gerumą, duodamas jam sūnų, kad sėdėtų jo soste, kaip yra šią dieną. 7 Ir dabar, o VIEŠPATIE, mano Dieve, tu paskyrei karaliumi savo tarną mano tėvo Dovydo vietoje; o aš tesu jaunas vaikas; nežinau, kaip išeiti ar įeiti. 8 Ir tavo tarnas viduryje tavo tautos, kurią išsirinkai, didelės tautos, kurios negalima suskaičiuoti nei suskaityti dėl daugybės. 9 Todėl duok savo tarnui suprantančią širdį tavo tautai teisti, kad atskirčiau tarp gero ir blogo; nes kas yra pajėgus teisti šią tavo tokią didelę tautą?“ 10 Ir Viešpačiui patiko ta kalba, kad Saliamonas prašė šito dalyko. 11 Ir Dievas jam tarė: „Kadangi prašei šito dalyko, o neprašei sau ilgo gyvenimo; nei neprašei sau turtų ir neprašei savo priešų gyvybės; bet prašei sau supratimo teismams atskirti; 12 štai aš padariau pagal tavo žodžius; štai daviau tau išmintingą ir supratingą širdį; taip, kad tau lygaus nebuvo pirma tavęs, nei po tavęs neiškils tau lygaus. 13 Ir taip pat daviau tau tai, ko neprašei, tiek turtų, tiek garbės; taip, kad niekas tau neprilygs tarp karalių per visas tavo dienas. 14 Ir jei vaikščiosi mano keliais, laikydamasis mano įstatų ir įsakymų, kaip vaikščiojo tavo tėvas Dovydas, tuomet prailginsiu tavo dienas“. 15 Ir Saliamonas atsibudo; ir štai, tai buvo sapnas. Ir jis atėjo į Jeruzalę ir, atsistojęs prieš VIEŠPATIES Sandoros skrynią, aukojo deginamąsias aukas, aukojo taikos aukas ir iškėlė puotą visiems savo tarnams. 16 Tada dvi moterys, paleistuvės, atėjo pas karalių ir atsistojo jo akivaizdoje. 17 Ir viena moteris tarė: „O, mano viešpatie, aš ir šita moteris gyvename vienuose namuose; ir pagimdžiau vaiką pas ją tuose namuose. 18 Ir trečiąją dieną po mano gimdymo įvyko, kad pagimdė ir šita moteris; ir mes buvome drauge; jokio pašalinio nebuvo su mumis namuose, tik mes dvi namuose. 19 O šitos moters vaikas naktį mirė; nes ji nugulė jį. 20 Ir vidurnaktį atsikėlusi, tavo tarnaitei miegant, ji paėmė mano sūnų nuo mano pašonės ir paguldė jį sau į glėbį, o savo mirusį vaiką paguldė man į glėbį. 21 Ir man rytą atsikėlus savo vaiko žindyti, štai jis buvo miręs; bet man ryte gerai įsižiūrėjus, štai tai nebuvo mano sūnus, kurį pagimdžiau“. 22 O kita moteris tarė: „Ne; gyvasis yra mano sūnus, o mirusysis yra tavo sūnus“. O šita sakė: „Ne; mirusysis yra tavo sūnus, o gyvasis yra mano sūnus“. Taip jos kalbėjo karaliaus akivaizdoje. 23 Tada karalius tarė: „Viena sako: ‘Šitas, gyvasis, yra mano sūnus, o tavo sūnus yra mirusysis’, o kita sako: ‘Ne; tavo sūnus yra mirusysis, o mano sūnus yra gyvasis’“. 24 Ir karalius tarė: „Atneškite man kalaviją“. Ir atnešė kalaviją karaliaus akivaizdon. 25 Ir karalius tarė: „Padalykite gyvąjį kūdikį į dvi dalis ir duokite pusę vienai, o pusę kitai“. 26 Tada ta moteris, kurios vaikas buvo gyvasis, tarė karaliui, nes jos viduriai kankinosi dėl savo sūnaus, ir ji tarė: „O, mano viešpatie, duok jai gyvąjį vaiką ir jokiu būdu nežudyk jo“. Bet kita sakė: „Tegul jis nebus nei mano, nei tavo, padalykite jį “. 27 Tada karalius atsiliepdamas tarė: „Atiduokite jai gyvąjį vaiką ir jokiu būdu jo nežudykite; ji yra jo motina“. 28 Ir visas Izraelis išgirdo apie tą teismą, kuriuo teisė karalius; ir jie bijojo karaliaus; nes matė, kad Dievo išmintis buvo jame, kad įvykdytų teismą.