1 Kings 16
1 Ir Rehoboamas nuvyko į Šechemą; nes į Šechemą buvo atėjęs visas Izraelis, kad padarytų jį karaliumi.
2 Ir įvyko, kai Nebato sūnus Jeroboamas, kuris tebebuvo Egipte, išgirdo apie tai (nes jis buvo pabėgęs nuo karaliaus Saliamono akivaizdos, ir Jeroboamas apsigyveno Egipte),
3 tuomet jie siuntė ir pašaukė jį. Ir Jeroboamas ir visas Izraelio susirinkimas atvyko ir kalbėjo Rehoboamui, sakydami:
4 „Tavo tėvas padarė mūsų jungą sunkų; taigi tu dabar palengvink savo tėvo sunkią tarnystę ir jo sunkų jungą, kurį jis mums uždėjo, ir mes tau tarnausime“.
5 O jis jiems tarė: „Išeikite trims dienoms, paskui sugrįžkite pas mane“. Ir tauta išėjo.
6 Ir karalius Rehoboamas tarėsi su senesniaisiais, kurie stovėdavo priešais jo tėvą Saliamoną, kai jis dar buvo gyvas, ir tarė: „Kaip jūs patariate, kad atsakyčiau šitai tautai?“
7 Ir jie jam kalbėjo, sakydami: „Jei šią dieną būsi tarnas šitai tautai, jiems tarnausi, jiems atsakysi ir jiems kalbėsi gerus žodžius, tada jie visados bus tavo tarnai“.
8 Bet jis atmetė senųjų patarimą, kurį jie buvo jam davę, ir tarėsi su jaunuoliais, kurie buvo užaugę su juo ir kurie stovėjo priešais jį;
9 ir jis tarė jiems: „Ką patariate, kad atsakytume šitai tautai, kurie man kalbėjo, sakydami: ‘Palengvink jungą, kurį mums uždėjo tavo tėvas’?“
10 Ir tie jaunuoliai, kurie buvo užaugę su juo, jam kalbėjo, sakydami: „Taip sakyk šitai tautai, kurie tau kalbėjo, sakydami: ‘Tavo tėvas padarė mūsų jungą sunkų, bet tu jį mums palengvink’; – taip jiems kalbėk: ‘Mano mažasis pirštas bus storesnis už mano tėvo strėnas.
11 O dabar, kadangi mano tėvas jus užkrovė sunkiu jungu, tai aš pridėsiu prie jūsų jungo; mano tėvas jus baudė botagais, o aš jus bausiu skorpionais’“.
12 Taigi trečią dieną Jeroboamas ir visa tauta atėjo pas Rehoboamą, kaip karalius buvo paskyręs, sakydamas: „Sugrįžkite pas mane trečią dieną“.
13 Ir karalius atsakė tautai šiurkščiai, atmetęs senųjų patarimą, kurį jie buvo jam davę;
14 ir jiems kalbėjo pagal jaunuolių patarimą, sakydamas: „Mano tėvas padarė jūsų jungą sunkų, o aš pridėsiu prie jūsų jungo; mano tėvas jus baudė botagais, o aš jus bausiu skorpionais“.
15 Taigi karalius nepaklausė tautos; nes tas dalykas buvo iš VIEŠPATIES, kad jis įvykdytų savo pasakymą, kurį VIEŠPATS kalbėjo per šilonietį Ahiją Nebato sūnui Jeroboamui.
16 Taigi kai visas Izraelis pamatė, kad karalius jų neišklausė, tauta atsakė karaliui, sakydami: „Kokią gi dalį mes turime Dovyde? Mes neturime paveldo Jesės sūnuje; į savo palapines, o Izraeli; dabar žiūrėk savo namų, Dovydai“. Taip Izraelis nuėjo į savo palapines.
17 Bet Izraelio vaikams, gyvenantiems Judos miestuose, karaliavo Rehoboamas.
18 Tada karalius Rehoboamas pasiuntė Adoramą, vadovaujantį duoklei; bet visas Izraelis jį užmėtė akmenimis, kad jis mirė. Todėl karalius Rehoboamas skubiai įlipo į savo vežimą, kad pabėgtų į Jeruzalę.
19 Taip Izraelis maištavo prieš Dovydo namus iki šios dienos.
20 Ir įvyko, kai visas Izraelis išgirdo, kad Jeroboamas buvo sugrįžęs, pasiuntę jie pašaukė jį į susirinkimą ir paskyrė jį viso Izraelio karaliumi; niekas nesekė Dovydo namais, o vien tik Judos gentis.
21 O Rehoboamas, atėjęs į Jeruzalę, surinko visus Judos namus su Benjamino gentimi, šimtą aštuoniasdešimt tūkstančių rinktinių vyrų, kurie buvo kariai, kad kovotų prieš Izraelio namus, kad sugrąžintų Saliamono sūnui Rehoboamui karalystę.
22 Bet Dievo žodis atėjo Dievo vyrui Šemajai, sakydamas:
23 „Kalbėk Saliamono sūnui Rehoboamui, Judos karaliui, ir visiems Judos ir Benjamino namams, ir likusiai tautai, sakydamas:
24 Taip sako VIEŠPATS: ‘Neikite aukštyn nei nekariaukite prieš savo brolius Izraelio vaikus; kiekvienas grįžkite į savo namus; nes tas dalykas yra iš manęs“. Taigi jie paklausė VIEŠPATIES žodžio ir išėjo, kad sugrįžtų pagal VIEŠPATIES žodį.
25 Tada Jeroboamas pastatė Šechemą Efraimo kalne ir ten apsigyveno; ir iš ten išėjęs, pastatė Penuelį.
26 Ir Jeroboamas tarė savo širdyje: „Dabar karalystė sugrįš Dovydo namams.
27 Jei šita tauta eis aukštyn atlikti aukos VIEŠPATIES namuose Jeruzalėje, tada šitos tautos širdis sugrįš pas jų viešpatį, tai yra pas Judos karalių Rehoboamą, ir jie nužudys mane, ir sugrįš pas Judos karalių Rehoboamą“.
28 Dėl to pasitarė karalius ir padarė du aukso veršius, ir jiems tarė: „Jums yra per daug eiti aukštyn į Jeruzalę; štai Izraeli, tavo dievai, kurie tave išvedė aukštyn iš Egipto šalies“.
29 Ir jis pastatė vieną Bet-Elyje, o kitą jis pastatė Dane.
30 Ir tas dalykas tapo nuodėme; nes tauta ėjo garbinti priešais vieną jų, būtent iki Dano.
31 Ir jis padarė aukštumų namus ir paskyrė kunigus iš tautos prasčiausiųjų, kurie nebuvo iš Levio sūnų.
32 Ir aštuntojo mėnesio penkioliktąją to mėnesio dieną Jeroboamas įvedė šventę, panašią į tą šventę, kuri yra Judoje, ir jis aukojo ant aukuro. Taip jis darė Bet-Elyje, aukodamas veršiams, kuriuos buvo padaręs; ir jis pastatė Bet-Elyje kunigus aukštumų, kurias buvo padaręs.
33 Taigi penkioliktąją aštuntojo mėnesio dieną, tai yra to mėnesio, kurį jis buvo sumanęs savo širdyje, jis aukojo ant aukuro, kurį buvo padaręs Bet-Elyje; ir įvedė šventę Izraelio vaikams; ir jis aukojo ant aukuro ir degino smilkalus.