1 Kings 15
1 Bet karalius Saliamonas mylėjo daug svetimšalių moterų kartu su faraono dukterimi: moabietes, amonietes, edomites, sidonietes ir hetites moteris;
2 iš tautų, apie kurias VIEŠPATS pasakė Izraelio vaikams: „Neįeikite pas jas ir jos teneįeina pas jus; nes jos tikrai nukreips jūsų širdį sekti paskui jų dievus“; prie jų Saliamonas prilipo su meile.
3 Jis turėjo septynis šimtus žmonų, kunigaikštienių, ir tris šimtus sugulovių; ir jo žmonos nukreipė jo širdį.
4 Nes kai Saliamonas paseno, atsitiko, kad jo žmonos nukreipė jo širdį paskui kitus dievus; ir jo širdis nebuvo tobula su VIEŠPAČIU, jo Dievu, kaip buvo jo tėvo Dovydo širdis.
5 Nes Saliamonas nusekė paskui sidoniečių deivę Astoretę ir amoniečių bjaurybę Milkomą.
6 Ir Saliamonas darė pikta VIEŠPATIES akyse ir nėjo paskui VIEŠPATĮ pilnai, kaip jo tėvas Dovydas.
7 Tada Saliamonas pastatė aukštumą Moabo bjaurybei Chemošui, kalvoje, esančioje prieš Jeruzalę, ir Amono vaikų bjaurybei Molechui.
8 Ir taip jis padarė visoms savo svetimšalėms žmonoms, kurios degino smilkalus ir aukojo savo dievams.
9 Ir VIEŠPATS supyko ant Saliamono, kadangi jo širdis buvo nusisukusi nuo VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, kuris du kartus jam buvo pasirodęs,
10 ir buvo jam apie tai įsakęs, kad jis neitų paskui kitus dievus; bet jis nesilaikė to, ką VIEŠPATS įsakė.
11 Todėl VIEŠPATS tarė Saliamonui: „Kadangi tai yra tavo padaryta, ir tu nesilaikei mano sandoros bei mano įstatų, kuriuos tau įsakiau, tai aš tikrai išplėšiu iš tavęs karalystę ir duosiu ją tavo tarnui.
12 Tačiau to nedarysiu tavo dienomis dėl tavo tėvo Dovydo; bet išplėšiu ją iš tavo sūnaus rankos.
13 Vis dėlto visos karalystės neišplėšiu; bet vieną gentį duosiu tavo sūnui dėl mano tarno Dovydo ir dėl Jeruzalės, kurią esu išsirinkęs“.
14 Ir VIEŠPATS sukurstė Saliamonui priešininką, edomitą Hadadą; jis buvo iš karaliaus sėklos Edome.
15 Nes kai Dovydas buvo Edome ir kariuomenės vadas Joabas buvo nuėjęs aukštyn laidoti užmuštųjų po to, kai jis buvo išžudęs visus iš vyriškosios lyties Edome
16 (nes šešis mėnesius ten pasiliko Joabas su visu Izraeliu, kol iškirto visus iš vyriškosios lyties Edome);
17 įvyko, kad Hadadas pabėgo, jis pats ir su juo kai kurie edomitai iš jo tėvo tarnų, kad įeitų į Egiptą; Hadadas buvo dar mažas vaikas.
18 Ir pakilę iš Midjano, jie atvyko į Paraną; ir paėmę su savimi vyrų iš Parano, jie atvyko į Egiptą, pas Egipto karalių faraoną; kuris jam davė namus, paskyrė jam maistą ir jam davė žemės.
19 Ir Hadadas rado didelį palankumą faraono akyse taip, kad šis jam davė į žmonas savo paties žmonos seserį, karalienės Tachpenesės seserį.
20 O Tachpenesės sesuo jam pagimdė jo sūnų Genubatą, kurį Tachpenesė nujunkė faraono namuose; ir Genubatas buvo faraono namuose tarp faraono sūnų.
21 Ir kai Hadadas išgirdo Egipte, kad Dovydas užmigo prie savo tėvų ir kad kariuomenės vadas Joabas miręs, Hadadas tarė faraonui: „Leisk man išeiti, kad eičiau į savo šalį“.
22 Tada faraonas jam tarė: „Bet ko tau trūksta pas mane, kad štai tu sieki eiti į savo šalį?“ O jis atsakė: „Nieko; bet vis tiek leisk man eiti“.
23 Ir Dievas jam sukurstė kitą priešininką, Eljados sūnų Rezoną, kuris pabėgo nuo savo viešpaties Hadadezerio, Cobos karaliaus;
24 ir surinkęs sau vyrų, jis tapo būrio vadu, kai Dovydas žudė juos iš Cobos; ir jie nuėjo į Damaską, apsigyveno jame ir karaliavo Damaske.
25 Ir jis buvo Izraeliui priešininkas per visas Saliamono dienas, neskaitant pikto, kurį darė Hadadas; jis bjaurėjosi Izraeliu ir karaliavo Sirijai.
26 Ir Nebato sūnus Jeroboamas, efraimas iš Ceredos, Saliamono tarnas, kurio motinos vardas buvo Ceruva, našlė, būtent jis pakėlė ranką prieš karalių.
27 O šita buvo priežastis, dėl ko jis pakėlė ranką prieš karalių: Saliamonas statė Milojų ir taisė savo tėvo Dovydo miesto spragas.
28 O tas vyras Jeroboamas buvo galingas narsuolis; ir Saliamonas, pamatęs, kad tas jaunuolis stropus, jį paskyrė visų Juozapo namų pareigų prižiūrėtoju.
29 Ir tuo metu, kai Jeroboamas išėjo iš Jeruzalės, įvyko, kad jį užtiko kelyje šilonietis pranašas Ahija; o jis buvo apsirengęs nauju rūbu; ir juodu buvo vieni ant lauko;
30 ir Ahija nutvėrė naują rūbą, kuris buvo ant jo, ir jį suplėšė į dvylika gabalų;
31 ir jis tarė Jeroboamui: „Pasiimk dešimt dalių; nes taip sako VIEŠPATS, Izraelio Dievas: ‘Štai aš išplėšiu karalystę iš Saliamono rankos ir tau duosiu dešimt genčių
32 (bet jis turės vieną gentį dėl mano tarno Dovydo ir dėl Jeruzalės – miesto, kurį esu išsirinkęs iš visų Izraelio genčių);
33 dėl to, kad jie paliko mane ir garbino sidoniečių deivę Astoretę, moabiečių dievą Chemošą bei Amono vaikų dievą Milkomą ir nevaikščiojo mano keliais, kad darytų tai, kas teisinga mano akyse, ir kad laikytųsi mano įstatų ir teismų, kaip jo tėvas Dovydas.
34 Tačiau aš neatimsiu iš jo rankos visos karalystės; bet paskirsiu jį kunigaikščiu per visas jo gyvenimo dienas dėl mano tarno Dovydo, kurį išsirinkau, kadangi jis laikėsi mano įsakymų ir įstatų;
35 bet aš atimsiu karalystę iš jo sūnaus rankos ir ją tau duosiu, tai yra dešimt genčių.
36 O jo sūnui duosiu vieną gentį, kad mano tarnas Dovydas nuolat turėtų žiburį mano akivaizdoje Jeruzalėje, mieste, kurį sau išsirinkau, kad ten padėčiau savo vardą.
37 Ir tave paimsiu, ir tu karaliausi pagal visa tai, ko geidžia tavo siela, ir būsi Izraelio karalius.
38 Ir bus, jei klausysi visko, ką tau įsakysiu, ir vaikščiosi mano keliais, ir darysi, kas teisinga mano akyse, laikydamasis mano įstatų ir įsakymų, kaip darė mano tarnas Dovydas; tai aš būsiu su tavimi ir pastatysiu tau tikrus namus, kaip pastačiau Dovydui, ir duosiu tau Izraelį.
39 Ir dėl to aš ištiksiu Dovydo sėklą, tačiau ne visam laikui“.
40 Todėl Saliamonas siekė nužudyti Jeroboamą. O Jeroboamas pakilęs pabėgo į Egiptą pas Egipto karalių Šišaką ir buvo Egipte iki Saliamono mirties.
41 O kiti Saliamono darbai ir visa, ką jis darė, ir jo išmintis, argi jie nėra užrašyti Saliamono darbų knygoje?
42 O laiko, kuriuo Saliamonas karaliavo visam Izraeliui Jeruzalėje, buvo keturiasdešimt metų.
43 Ir Saliamonas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas savo tėvo Dovydo mieste; o jo vietoje karaliavo jo sūnus Rehoboamas.