1 Kings 12
1 Tada Saliamonas surinko Izraelio vyresniuosius, visas genčių galvas, Izraelio vaikų tėvų vyriausiuosius, pas karalių Saliamoną į Jeruzalę, kad jie neštų aukštyn VIEŠPATIES Sandoros skrynią iš Dovydo miesto, kuris yra Sionas.
2 Ir visi Izraelio vyrai susirinko pas karalių Saliamoną per šventę Etanimo mėnesį, kuris yra septintasis mėnuo.
3 Ir visiems Izraelio vyresniesiems atvykus, kunigai pakėlė skrynią.
4 Ir jie nešė aukštyn VIEŠPATIES skrynią, susirinkimo padangtę ir visus šventus indus, buvusius padangtėje, juos nešė aukštyn kunigai ir levitai.
5 O karalius Saliamonas ir visas pas jį susirinkęs Izraelio susirinkimas, buvo su juo priešais skrynią, aukodami avis ir jaučius, kurių nebuvo galima nei suskaityti, nei suskaičiuoti dėl daugybės.
6 Ir kunigai įnešė VIEŠPATIES Sandoros skrynią į jos vietą, į namų orakulą, į švenčiausiąją vietą – po cherubų sparnais.
7 Nes cherubai išskėtė savo abu sparnus virš skrynios vietos, ir cherubai dengė iš viršaus skrynią ir jos kartis.
8 Ir ištraukė kartis, kad karčių galai matėsi šventojoje vietoje prieš orakulą, o jų nesimatė iš lauko; ir jos ten yra iki šios dienos.
9 Skrynioje nebuvo nieko, išskyrus dvi akmens plokštes, kurias Mozė ten įdėjo Horebe, kai VIEŠPATS sudarė sandorą su Izraelio vaikais, kai jie išėjo iš Egipto šalies.
10 O kunigams išėjus iš šventosios vietos, atsitiko, kad debesis pripildė VIEŠPATIES namus taip,
11 kad kunigai dėl debesies negalėjo stovėti, kad tarnautų; nes VIEŠPATIES šlovė pripildė VIEŠPATIES namus.
12 Tada Saliamonas tarė: „VIEŠPATS sakė, kad jis nori gyventi tirštoje tamsoje.
13 Aš tau tikrai pastačiau namus juose gyventi, nuolatinę vietą tau joje gyventi per amžius“.
14 Ir karalius atsukęs veidą palaimino visą Izraelio susirinkimą (o visas Izraelio susirinkimas stovėjo);
15 ir jis tarė: „ Tebūna palaimintas VIEŠPATS, Izraelio Dievas, kuris savo burna kalbėjo mano tėvui Dovydui ir savo ranka tai ištesėjo, sakydamas:
16 ‘Nuo tos dienos, kai išvedžiau savo tautą Izraelį iš Egipto, aš neišsirinkau jokio miesto iš visų Izraelio genčių statyti namams, kad ten būtų mano vardas; bet išsirinkau Dovydą, kad valdytų mano tautą Izraelį’.
17 Ir mano tėvo Dovydo širdyje buvo statyti namus VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, vardui.
18 Ir VIEŠPATS sakė mano tėvui Dovydui: ‘Kadangi tavo širdyje buvo statyti namus mano vardui, gerai darei, kad tai buvo tavo širdyje.
19 Tačiau tu nestatysi tų namų; bet tavo sūnus, kuris išeis iš tavo strėnų, jis pastatys namus mano vardui’.
20 Ir VIEŠPATS įvykdė savo žodį, kurį kalbėjo, ir aš iškilau į savo tėvo Dovydo vietą ir atsisėdau į Izraelio sostą, kaip VIEŠPATS pažadėjo, ir pastačiau namus VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, vardui.
21 Ir ten paruošiau vietą skryniai, kurioje yra VIEŠPATIES sandora, kurią jis sudarė su mūsų tėvais, kai išvedė juos iš Egipto šalies“.
22 Ir Saliamonas atsistojo prieš VIEŠPATIES aukurą viso Izraelio susirinkimo akivaizdoje, išskėtė rankas į dangų
23 ir tarė: „VIEŠPATIE, Izraelio Dieve, nei aukštai danguje, nei žemai žemėje nėra tokio Dievo, kaip tu, kuris laikaisi sandoros ir gailestingumo su savo tarnais, kurie vaikšto tavo akivaizdoje visa širdimi;
24 kuris ištesėjai savo tarnui Dovydui, mano tėvui, ką jam pažadėjai; taip pat kalbėjai savo burna ir tai ištesėjai savo ranka, kaip yra šią dieną.
25 Taigi dabar, VIEŠPATIE, Izraelio Dieve, ištesėk savo tarnui Dovydui, mano tėvui, ką jam esi pažadėjęs, sakydamas: ‘Tau nepristigs mano akivaizdoje vyro, kad sėdėtų Izraelio soste; tik kad tavo vaikai žiūrėtų savo kelio, kad jie vaikščiotų mano akivaizdoje, kaip tu vaikščiojai mano akivaizdoje’.
26 O dabar, o Izraelio Dieve, meldžiu tave, tepasitvirtina tavo žodis, kurį kalbėjai savo tarnui Dovydui, mano tėvui.
27 Bet ar tikrai Dievas gyvens žemėje? Štai dangus ir dangų dangus negali tavęs sutalpinti; tai kaip juo mažiau šitie namai, kuriuos pastačiau?
28 Tačiau atsižvelk į savo tarno maldą ir jo prašymą, o VIEŠPATIE, mano Dieve, kad klausytumeisi šauksmo ir maldos, kuria tavo tarnas šiandien meldžiasi tavo akivaizdoje;
29 kad naktį ir dieną tavo akys būtų atvertos link šitų namų – link tos vietos, apie kurią esi sakęs: ‘Ten bus mano vardas’; kad klausytumeisi maldos, kuria tavo tarnas melsis šitos vietos link.
30 Ir išklausyk savo tarno ir savo tautos Izraelio prašymo, kai jie melsis šitos vietos link; ir išgirsk danguje, savo gyvenamoje vietoje; ir išgirdęs atleisk.
31 Jei kas nusižengs prieš savo artimą, ir iš jo bus pareikalauta prisiekti priesaiką, ir priesaika ateis prieš tavo aukurą šiuose namuose;
32 tuomet tu išgirsk danguje, veik ir teisk savo tarnus, pasmerkdamas nedorėlį, kad užtrauktum jo kelią ant jo paties galvos; ir išteisindamas teisųjį, kad jam duotum pagal jo teisumą.
33 Kai tavo tauta Izraelis bus sumušta priešo akivaizdoje dėl to, kad jie bus prieš tave nusidėję, ir sugrįš pas tave, išpažins tavo vardą, melsis ir tavęs prašys šiuose namuose;
34 tuomet išgirsk danguje ir atleisk savo tautos Izraelio nuodėmę, ir sugrąžink juos į tą šalį, kurią davei jų tėvams.
35 Kai dangus bus uždarytas ir nebus lietaus, nes jie bus prieš tave nusidėję; jei jie melsis šitos vietos link, išpažins tavo vardą ir nusigręš nuo savo nuodėmės, kai juos kamuosi;
36 tuomet išgirsk danguje ir atleisk savo tarnų ir savo tautos Izraelio nuodėmę, kad juos mokytum gerojo kelio, kuriuo jie turi vaikščioti, ir duok lietaus savo šaliai, kurią davei savo tautai paveldėti.
37 Jei šalyje bus badas, jei bus maras, džiovinantis pūtimas, pelėsiai, skėriai ar vikšrai; jei jų priešas juos apgultų jų miestų šalyje; kokia bebūtų rykštė, kokia bebūtų liga;
38 kokią maldą ar prašymą kas nors atliktų, ar visa tavo tauta Izraelis, kurie kiekvienas žino savo širdies rykštę, ir išskėstų savo rankas šitų namų link;
39 tuomet išklausyk danguje, savo gyvenamoje vietoje, ir atleisk, ir veik, ir duok kiekvienam pagal kelius jo, kurio širdį tu pažįsti (nes tik tu vienas pažįsti visų žmonių vaikų širdis);
40 kad jie tavęs bijotų per visas dienas, kurias jie gyvena šalyje, kurią davei mūsų tėvams.
41 Taip pat dėl ateivio, kuris nėra iš tavo tautos Izraelio, bet ateis iš tolimo krašto dėl tavo vardo
42 (nes jie išgirs apie tavo didį vardą, apie tavo stiprią ranką ir apie tavo ištiestą ranką); kai jis ateis ir melsis šitų namų link;
43 tuomet tu išgirsk danguje, savo gyvenamoje vietoje, ir daryk pagal visa tai, dėl ko ateivis tavęs šaukiasi; kad visos žemės tautos pažintų tavo vardą, kad tavęs bijotų, kaip tavo tauta Izraelis; ir kad jie žinotų, jog šitie namai, kuriuos pastačiau, vadinami tavo vardu.
44 Jei tavo tauta išeis į mūšį prieš savo priešą, kur juos bepasiųstum, ir melsis VIEŠPAČIUI miesto link, kurį esi išsirinkęs, ir link namų, kuriuos pastačiau tavo vardui;
45 tuomet išgirsk danguje jų maldą bei jų prašymą ir paremk jų reikalą.
46 Jei jie prieš tave nusidės (nes nėra žmogaus, kuris nenusidėtų), ir tu, supykęs ant jų, atiduosi juos priešui, kad jie juos nuves nelaisvėn į priešo šalį, tolimą ar artimą;
47 tačiau jei jie susipras toje šalyje, į kurią jie bus išvesti nelaisvėn, atsivers ir tavęs prašys šalyje tų, kurie bus juos išvedę į nelaisvę, sakydami: ‘Mes nusidėjome ir elgėmės iškrypusiai, mes padarėme nedorybę’;
48 ir taip sugrįš pas tave visa savo širdimi ir visa savo siela šalyje savo priešų, kurie buvo juos išvedę į nelaisvę, ir melsis tau link savo šalies, kurią davei jų tėvams, link miesto, kurį esi išsirinkęs, ir link namų, kuriuos pastačiau tavo vardui;
49 tuomet išklausyk danguje, savo gyvenamoje vietoje, jų maldą ir prašymą ir paremk jų reikalą,
50 ir atleisk savo tautai, kuri prieš tave nusidėjo, ir visus jų nusižengimus, kuriais jie nusižengė prieš tave, ir suteik jiems pasigailėjimą akivaizdoje tų, kurie juos išvedė į nelaisvę, kad jie jų pasigailėtų;
51 nes jie yra tavo tauta ir tavo paveldas, kuriuos išvedei iš Egipto, iš geležies krosnies vidurio;
52 kad tavo akys būtų atvertos tavo tarno prašymui ir tavo tautos Izraelio prašymui, kad juos išklausytum visame tame, dėl ko jie šaukiasi tavęs.
53 Nes tu juos atskyrei iš visų žemės tautų tarpo būti tavo paveldu, kaip kalbėjai per savo tarno Mozės ranką, kai išvedei mūsų tėvus iš Egipto, o Viešpatie DIEVE“.
54 Ir buvo, kai Saliamonas baigė melstis VIEŠPAČIUI visa šita malda ir prašymu, jis atsikėlė nuo VIEŠPATIES aukuro priekio, nuo klūpojimo ant kelių išskėstomis rankomis į dangų.
55 Ir atsistojęs jis garsiu balsu palaimino visą Izraelio susirinkimą, sakydamas:
56 „ Tebūna palaimintas VIEŠPATS, kuris davė poilsį savo tautai Izraeliui pagal visa tai, ką buvo pažadėjęs; nepristigo nei vieno žodžio iš viso jo gerojo pažado, kurį jis kalbėjo per savo tarno Mozės ranką.
57 VIEŠPATS, mūsų Dievas, tebūna su mumis, kaip jis buvo su mūsų tėvais; tegul jis nepalieka ir neapleidžia mūsų;
58 kad palenktų mūsų širdis į save, idant vaikščiotume visais jo keliais ir laikytumėmės jo įsakymų, jo įstatų ir jo teismų, kuriuos jis įsakė mūsų tėvams.
59 Ir šitie mano žodžiai, kuriais prašiau VIEŠPATIES akivaizdoje, tebūna arti VIEŠPATIES, mūsų Dievo, dieną ir naktį, kad jis paremtų savo tarno reikalą ir savo tautos Izraelio reikalą visais laikais, kaip to prireiks;
60 kad vi?sos žemės tautos žinotų, kad VIEŠPATS yra Dievas ir nėra kito.
61 Todėl tebūna jūsų širdis tobula su VIEŠPAČIU, mūsų Dievu, kad vaikščiotumėte pagal jo įstatus ir laikytumėtės jo įsakymų, kaip šią dieną“.
62 Ir karalius bei su juo visas Izraelis aukojo auką VIEŠPATIES akivaizdoje.
63 Ir Saliamonas aukojo taikos aukojimų auką, kurią jis aukojo VIEŠPAČIUI: dvidešimt du tūkstančius jaučių ir šimtą dvidešimt tūkstančių avių. Taip karalius ir visi Izraelio vaikai pašventė VIEŠPATIES namus.
64 Tą pačią dieną karalius pašventė vidurį kiemo, esančio prieš VIEŠPATIES namus; nes ten jis aukojo deginamąsias aukas, maisto aukas ir taikos aukų taukus; kadangi varinis aukuras, esantis VIEŠPATIES akivaizdoje, buvo per mažas, kad sutalpintų deginamąsias aukas, maisto aukas ir taikos aukų taukus.
65 Ir tuo laiku Saliamonas ir su juo visas Izraelis, didžiulis susirinkimas, nuo Hamato įėjimo iki Egipto upės šventė šventę VIEŠPATIES, mūsų Dievo, akivaizdoje septynias dienas ir septynias dienas – keturiolika dienų.
66 Aštuntąją dieną jis paleido tautą; ir jie palaimino karalių, ir nuėjo į savo palapines linksmi ir džiugia širdimi dėl viso gerumo, kurį VIEŠPATS padarė savo tarnui Dovydui ir savo tautai Izraeliui.