1 Corinthians 13
1 Nors aš kalbu žmonių bei angelų kalbomis, bet neturiu geraširdiškumo, aš tampu kaip skambantis varis arba žvangantys cimbolai.
2 Ir nors turiu pranašystės dovaną ir suprantu visas paslaptis ir visą pažinimą; ir nors turiu visą tikėjimą, kad galiu perkelti kalnus, bet neturiu geraširdiškumo, esu niekas.
3 Ir nors atiduodu visus savo turtus vargšams pamaitinti, ir nors atiduodu savo kūną sudeginimui, bet neturiu geraširdiškumo, tai man neduoda jokios naudos.
4 Geraširdiškumas ilgai pakenčia ir yra malonus; geraširdiškumas nepavydi; geraširdiškumas nesigiria, nėra pasipūtęs,
5 nesielgia netinkamai, neieško savo, nėra lengvai suerzinamas, negalvoja pikto;
6 nesidžiaugia neteisybe, bet džiaugiasi tiesa;
7 visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi, visa ištveria.
8 Geraširdiškumas niekada nesibaigia, bet ar tai būtų pranašystės, jos pasibaigs; ar tai būtų kalbos, jos liausis; ar tai būtų pažinimas, jis pranyks.
9 Nes mes žinome iš dalies ir pranašaujame iš dalies.
10 Bet kai ateis tai, kas yra tobula, tada tai, kas iš dalies, bus panaikinta.
11 Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, supratau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas; bet kai tapau vyru, atmečiau tai, kas vaikiška.
12 Nes dabar matome per stiklą, neaiškiai; bet tuomet – veidas į veidą; dabar pažįstu iš dalies, bet tuomet pažinsiu kaip ir esu pažintas.
13 O dabar pasilieka tikėjimas, viltis, geraširdiškumas – tie trys; bet didžiausias iš jų – geraširdiškumas.